2017 m. Liepos 28 dieną Druskininkuose įvyko apskritojo stalo diskusija “Žiedinės ekonomikos situacija ir perspektyvos Lietuvoje”

EESRK narė Daiva Kvedaraitė kartu su LR Seimo aplinkos apsaugos komiteto nare Virginija Vingriene 2017 m. Liepos 28 d. Druskininkų savivaldybėje įvyko konferencija/apskritojo stalo diskusija “Žiedinės ekonomikos situacija ir perspektyvos Lietuvoje”. Renginyje dalyvavo Druskininkų miesto meras Ričardas Malinauskas, LR Seimo narys Zenonas Streikus, profesinių sąjungų, verslo/darbdavių, aplinkos planavimo ir atliekų perdirbimo atstovai. Renginyje taip pat dalyvavo vietinė žiniasklaida bei naujienų tarnyba BNS, diskusiją moderavo Daiva Kvedaraitė.

Renginyje pristatyti ES žiedinės ekonomikos politikos pagrindai, kuri Lietuvoje jau pradėta įgyvendinti, tačiau ši sritis yra dar nauja, todėl daugeliu aspektų darbdaviams ir darbuotojams reikia daug aktualios informacijos bei būdų prisitaikyti prie šių pozityvių pokyčių. Žiedinė ekonomika dažniau suprantama kaip atliekų surinkimas bei deginimas. Tuo tarpu Europos Komisija veiksmų plane nurodė, jog uždaro ciklo ekonomika apima visą eilę sričių. Apie tai kalbėjo Aplinkos ministerijos atstovė Jurgita Gaižiūnienė.  Žiedinės ekonomikos prioritetinės sritys apima  gamybą: pirmiausia ekologinį projektavimą, t.y.  produktų patvarumas, pataisomumas ir perdirbimas, geriausios technologijos naudojimas, eko-auditas ir aplinkosauginių technologijų patikra, pramonės simbiozė; vartojimas: t.y. pakartotinis išteklių naudojimas, atsarginės dalys ir taisymo instrukcijos, viešieji pirkimai, suprogramuotas gedimas/nusidėvėjimas, ženklinimas (ES ekologinis ženklas), poveikis aplinkai (footprint); antrinės žaliavos: antrinių žaliavų kokybės standartai, sąsaja tarp cheminių medžiagų, produktų ir atliekų, informacija apie chemines medžiagas produktuose ir atliekose, pakartotinis vandens naudojimas; inovacijos ir investicijos: 650 mln. EUR pagal programą “Horizontas 2020” iniciatyvai “Pramonė 2020 žiedinėje ekonomikoje“, bandomasis projektas (innovationdeals) biurokratinių/teisinių kliūčių šalinimui.

Ši diskusija taip pat buvo aktuali Lietuvos vežėjams ir jų atstovams. Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga jau yra dalyvavusi tvarios ekonomikos projektuose transporto sektoriuje, kuris nuolat atsinaujina ir prisitaiko prie ekologiškos Europos Sąjungos politikos. Pradedant plėtoti naują ES tvarios ekonomikos politiką, profesinių sąjungų, darbdavių bei politikų tikslas yra kuo efektyviau prisitaikyti prie šių pokyčių ir turėti naujausią informaciją apie permainas ir būdus, kuriais bus įgyvendinama ši politika. LVPS tikslas – domėtis šiomis aktualijomis, sekti jas ir skatinti kartu tai daryti socialinius partnerius ir svarbiausia – darbuotojus, kuriems neišvengiamai teks susidurti su teisiniais bei kitais keblumais persiorientuojant prie naujų, tvaresnių ir ekologiškesnių darbo sąlygų.

LR Seimo narė Virginija Vingrienė apžvelgė žiedinės (ciklinės) ekonomikos situaciją Lietuvoje. Ji pasakė, jog LVŽS savo rinkiminėje programoje yra numačiusi skatinti žiedinės (beatliekinės) ekonomikos plėtrą, formuoti sistemą, leidžiančią gamybą ir paslaugas orientuoti į išteklius tausojančias technologijas ir priemones, taip palengvinant artėjimą prie žiedinės ekonomikos principų praktinio įgyvendinimo. Yra numatyta ir bus įgyvendinta teikti prioritetą investicijų skatinimui į modernią Lietuvos medienos ir biotechnologijų pramonę bei biomasės energetiką, taip praktiškai prisidėti prie ciklinės (žiedinės) ekonomikos plėtros, kartu LVŽS skatins žemės ūkio veiklas, alternatyvias energetinės fitomasės išauginimui ir/ar perdirbimui į kurą.

Šio renginio tikslas – užmegzti dialogą tarp suinteresuotų socialinių partnerių – darbdavių, darbuotojų atstovų bei politikų – tam, kad galima būtų judėti į priekį tvarios ekonomikos link. Diskusijoje aptarta daug svarbių temų: finansinės naštos verslui problematika, ypatingai – maisto pramonės srityje, teisiniai tokio ekonominio modelio įgyvendinimo niuansai, praktinis tokios politikos įgyvendinimas ir būdai kaip galima būtų jį palengvinti, atliekų tvarkymo sistemų plėtra ir perspektyvos, išteklių perdirbimo problematika Lietuvoje, prekių kokybės didinimo klausimai, ekologiško transporto iniciatyva bei daugelis kitų smulkesnių šių temų aspektų. Renginyje verslo ir savivaldybės atstovai pabrėžė politines kliūtis žiedinės ekonomikos plėtrai Lietuvoje, buvo kalbama apie galimybę atstovauti Lietuvos interesus žiedinės ekonomikos klausimais EESRK platformoje žiedinei ekonomikai plėtoti ir skatinti.

Diskusijos metu Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro vadovas Algirdas Reipas labai informatyviai pristatė žiedinės ekonomikos Lietuvoje statistiką ir gerąją patirtį, kas daugeliui dalyvių, ko gero, buvo naujiena, be to, paaiškėjo, jog Lietuvoje jau dabar yra pakankamai išteklių perdirbti visas esamas atliekas, tačiau atliekų rūšiavimo srautai Lietuvoje dar nėra tinkamai sureguliuoti. Linas Lasiauskas, EESRK darbdavių grupės narys, trumpai pateikė žymiai platesnį žiedinės ekonomikos modelį, kuris apima ne tik atliekų perdirbimą, bet ir pirkėjų elgesio keitimą, skatinimą pirkti geresnės kokybės, patvaresnius ir ilgaamžiškesnius produktus. Buvo daug šnekama apie tai, kaip pakeisti pirkimo įpročius, kaip spręsti problemas mažiau pasiturintiems pirkėjams įsigyjant tokias kokybiškas ir atitinkamai brangesnes prekes.

Yra paskaičiuota, kad  įgyvendinant  žiedinės ekonomikos planus, galima būtų sukurti apie 170 000 naujų darbo vietų atliekų tvarkymo srityje Europos Sąjungoje.  Svarbu užtikrinti, kad  tos darbo vietos būtų kokybiškos, ugdyti vartotojų elgsenos pokyčius.

Bendra renginio atmosfera buvo labai pozityvi ir sulaukė labai daug dėmesio ir entuziazmo iš visų dalyvių – tiek valdžios, tiek darbdavių, tiek ir profesinių sąjungų atstovų. Tai tikrai ne paskutinė tokio tipo diskusija, nes pastaroji atskleidė ne tik didelį socialinių partnerių bet ir žiniasklaidos susidomėjimą ir potencialą šią temą atitinkamai plėtoti ir ateityje.

 

Darbuotojų Komandiravimo į Užsienį Klausimynas

Darbuotojų komandiruotės į užsienį – šiuolaikinio verslo kasdienybė. Atkreipdami dėmesį į žemiau pateiktus klausimus, galite pasitikrinti, ar tinkamai komandiruojate darbuotojus.

– Ar darbuotojas pilnametis?

Jeigu ne, tuomet jo į komandiruotę siųsti negalima.

– Ar darbuotojas augina vaiką iki 3 metų (tiek vienas, tiek su sutuoktiniu)?

Jeigu taip, tuomet toks darbuotojas į komandiruotę gali būti siunčiamas tik turint jo raštišką sutikimą.

– Ar darbuotojas vienas augina vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų?

Jeigu taip, tuomet toks darbuotojas į komandiruotę gali būti siunčiamas tik turint jo raštišką sutikimą.

– Kuriam laikui darbuotojas yra komandiruojamas?

Komandiruotė vienoje vietoje užsienyje negali trukti ilgiau kaip 183 dienas. Ilgesnis darbuotojo buvimas užsienyje bus prilyginamas tarptautiniam paskyrimui (tokiu atveju keistųsi darbuotojo išsiuntimo įforminimas, reikėtų sudaryti paskyrimo sutartį su priimančia įmone ir joje susitarti dėl įvairių darbuotojų išsiuntimo/priėmimo klausimų).

– Ar darbuotojas komandiruojamas į vieną užsienio valstybę?

Jei taip, tuomet toje pačioje užsienio valstybėje darbuotojas negali išbūti ilgiau kaip 183 dienas. Pvz., jeigu darbuotojas siunčiamas į 200 dienų komandiruotę Vokietijoje, iš kurių 180 dienų jis praleidžia Berlyne, o likusias 20 dienų – Hamburge, tuomet toks darbuotojo siuntimas nebus laikomas komandiruote.

– Ar darbuotojas komandiruojamas į keletą užsienio valstybių?

Jei taip, tuomet kiekvienoje iš užsienio valstybių darbuotojas atskirai gali išbūti ne ilgiau kaip 183 dienas. Pvz., jeigu darbuotojas siunčiamas 180-čiai dienų į Vokietiją, o po to – dar 20-čiai dienų į Lenkiją, tuomet toks darbuotojo siuntimas bus laikomas komandiruote.

– Ar komandiruotėse praleistas laikas sumuojamas?

Komandiruotės trukmės apribojimas iki 183 dienų taikomas kiekvienai komandiruotei atskirai ir per mokestinį laikotarpį nesumuojamas (toks yra Valstybinės mokesčių inspekcijos išaiškinimas).

Tuo tarpu “Sodros” direktoriaus 2010 birželio 8 d. įsakyme Nr. V-253 “Dėl Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su taikytinos teisės nustatymu, įgyvendinimo tvarkos aprašų patvirtinimo” yra nurodyta, kad, jei pertrauka tarp dviejų siuntimo dirbti į tą pačią ES valstybę narę laikotarpių yra mažesnė nei 2 mėnesiai (pvz., Jūs kas antrą mėnesį siunčiate tą patį darbuotoją į Vokietiją), siuntimo dirbti trukmė skaičiuojama nuo pirmo siuntimo pradžios (kitaip tariant, komandiruotės sumuojamos).

 

Kadangi skirtingos valstybės institucijos šį klausimą sprendžia nevienodai, konkretų atsakymą pateikti sudėtinga. Vis dėlto, jeigu darbuotojas yra nuolat komandiruojamas į tą pačią užsienio valstybę, norint, jog jo siuntimai dirbti būtų pripažinti komandiruotėmis, rekomenduotina stengtis išlaikyti 2 mėnesių tarpą tarp tokio darbuotojo komandiruočių. Pvz., jeigu darbuotojas buvo išsiųstas į Vokietiją 6 mėnesiams (kas sudaro šiek tiek daugiau nei 183 dienas), tuomet rekomenduotina išlaukti 2 mėnesius ir tik po jų tą patį darbuotoją vėl siųsti į Vokietiją. Kitas variantas – per tą 2 mėnesių laikotarpį darbuotoją išsiųsti į kitą užsienio valstybę, bet ne Vokietiją.

– Kaip įforminama komandiruotė?

Komandiruotė įforminama darbdavio arba jo įgalioto asmens (paprastai direktoriaus) įsakymu.

– Kokią informaciją reikia nurodyti įsakyme dėl darbuotojo komandiruotės?

Įsakyme nurodoma:

komandiruotės tikslas, t. y. kokiu tikslu darbuotojas komandiruojamas į užsienio valstybę (pvz., darbuotojas siunčiamas atlikti statybos darbų pagal paslaugų sutartį, sudarytą tarp darbdavio ir Vokietijos įmonės);

komandiruotės vieta (vietos), t. y. šalis, miestas, konkreti įmonė;

komandiruotės trukmė (jei vykstama į kelias užsienio valstybes, tuomet reikia nurodyti, kiek darbuotojas kiekvienoje iš jų užtruks);

kokias komandiruotės išlaidas apmokės darbdavys, t. y. dienpinigiai, gyvenamojo ploto nuomos išlaidos, kelionės išlaidos ir pan.

– Ką daryti, jeigu darbuotojas užsienio valstybėje užtruko ilgiau arba trumpiau nei buvo nurodyta įsakyme dėl komandiruotės?

Tokiu atveju, darbuotojui grįžus iš komandiruotės, darbdavys patikslina įsakymą dėl darbuotojo komandiruotės ir jame nurodo laiką, kurį darbuotojas faktiškai buvo komandiruotėje.

– Ar darbo sutartyje reikia nurodyti, kad darbuotojo darbas bus susijęs su komandiruotėmis?

Nereikia. Pakanka tam tikras komandiravimo taisykles apsibrėžti įmonės darbo tvarkos taisyklėse ar kitame įmonės vidiniame dokumente ir su juo supažindinti darbuotoją.

– Ar darbuotojui reikia mokėti dienpinigius už poilsio ir švenčių dienas užsienio valstybėje?

Reikia, nes dienpinigiai turi būti mokami už faktiškai darbuotojo užsienyje išbūtą laiką (įskaitant išvykimo iš Lietuvos ir parvykimo į Lietuvą dienas), o ne tik darbo dienas.

– Kiek maksimaliai galima mažinti finansų ministro nustatytas dienpinigių normas?

Dienpinigių suma negali būti mažinama daugiau nei 50% nustatytos dienpinigių normos. Vienintelė išimtis – atvejai, kuomet dienpinigius komandiruojamam darbuotojui moka jį priimantis asmuo (pvz., Vokietijos įmonė). Tokiu atveju išmokamas darbdavio apskaičiuotas ir Vokietijos įmonės faktiškai sumokėtų dienpinigių skirtumas.

– Kokiame dokumente reikia įtvirtinti dienpinigių normos mažinimą?

Dienpinigių normos mažinimas turi būti nustatytas kolektyvinėje sutartyje, o jei tokios sutarties įmonėje nėra – darbo sutartyje.

– Ar dienpinigių normos mažinimą galima nustatyti darbo tvarkos taisyklėse, darbdavio įsakyme dėl darbuotojo komandiruotės ar kituose įmonės vidaus dokumentuose?

Jokiuose kituose dokumentuose, išskyrus kolektyvinę ir darbo sutartis, dienpinigių normos mažinimo nustatyti negalima.

– Jei darbuotojas komandiruojamas į ES valstybę narę, ar turi būti laikomasi tos valstybės narės minimalių komandiruojamo darbuotojo apsaugos standartų (minimalaus darbo užmokesčio, darbo ir poilsio laiko normų, saugos darbe reikalavimų ir kt.)?

Taip, tokiu atveju privaloma laikytis Garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymo reikalavimų. Jeigu šių minimalių darbuotojo apsaugos standartų nesilaikoma, tuomet darbdaviui gali grėsti administracinė atsakomybė (tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėje).

– Kokių minimalių darbuotojo apsaugos standartų privalu paisyti?

Minimalūs komandiruoto darbuotojo apsaugos standartai yra šie:

maksimalaus darbo laiko ir minimalaus poilsio laiko trukmė;

minimalių kasmetinių mokamų atostogų trukmė;

minimalus darbo užmokestis, įskaitant apmokėjimą už viršvalandinį darbą;

laikino įdarbinimo įmonių darbuotojų darbo sąlygos;

darbuotojų saugos ir sveikatos sąlygos, higienos normos;

jaunų asmenų, nėščių, neseniai pagimdžiusių ir krūtimi maitinančių moterų apsauga darbe;

diskriminacijos darbe draudimas.

– Ar visais atvejais privalu laikytis minimalių darbuotojo apsaugos standartų?

Taip, išskyrus vienintelį atvejį – kuomet Lietuvos teisės aktai nustato darbuotojui palankesnes sąlygas nei užsienio valstybė, į kurią darbuotojas yra komandiruojamas.

– Kada pradeda galioti komandiruojamų darbuotojų garantija, susijusi su minimaliu darbo užmokesčiu?

Ši garantija pradeda galioti tik tada, kai komandiruotės trukmė viršija 30 dienų vienoje ES valstybėje narėje. Tai reiškia, kad, jeigu darbuotojas ES valstybėje narėje vienu metu praleidžia ne daugiau kaip 30 dienų, tuomet darbdavys jam gali mokėti lietuvišką minimalų darbo užmokestį. Tačiau ši išimtis taikoma tik tais atvejais, kai darbdavys turi sudaręs paslaugų teikimo ar darbų atlikimo sutartį su kitos ES valstybės narės įmone, į kurią yra siunčiamas darbuotojas, arba, kai darbuotojas siunčiamas į darbdavio filialą ar atstovybę užsienyje.

– Kada pradeda galioti kitos darbuotojo garantijos?

Visos kitos darbuotojo apsaugos garantijos pradeda galioti nuo to momento, kai jis yra išsiunčiamas iš Lietuvos į kitą užsienio valstybę.

– Ar darbuotojui mokami dienpinigiai įeina į minimalų darbo užmokestį, kuris turi būti garantuojamas kitoje užsienio valstybėje komandiruotam darbuotojui?

Pagal Garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymą dienpinigiai (išskyrus su komandiruote susijusias faktines kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidas) laikomi minimalaus darbo užmokesčio dalimi.

Ši informacija negali būti laikoma teisine konsultacija ir naudojama individualiems teisiniams atvejams. Tinkama ir kvalifikuota teisinė konsultacija gali būti suteikiama tik tinkamai ir išsamiai įvertinus visas reikšmingas kiekvieno konkretaus atvejo faktines aplinkybes.

Socialinė Apsauga ir Kompensacijos Darbuotojams

Jei teikiate paslaugas Danijos rinkoje, turite nepamiršti pasirūpinti savo ir (arba) savo darbuotojų socialine apsauga.

Jei jūsų įmonės darbuotojai jūsų įmonės veiklą vykdo Danijoje, gali būti, kad privalote pagal Danijos įstatymus mokėti socialinio draudimo įmokas.

Jūsų darbuotojams bus taikomas Danijos socialinio draudimo įstatymas, jei nenurodyta kitaip EB Reglamente Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo arba Danijos pasirašytuose susitarimuose dėl socialinės apsaugos.

Jei jūsų įmonė komandiruoja darbuotojus

Jei jūsų įmonė darbuotojus komandiruoja laikinai jūsų įmonės veiklą vykdyti Danijoje, pagal Danijos įstatymus mokėti socialinio draudimo įmokų neprivalote.

Tačiau jūsų komandiruojami darbuotojai turi būti apdrausti pagal tų darbuotojų šalyje galiojančius įstatymus.

A1 dokumentas – socialinio draudimo garantijos liudijimas

Kaip įrodymą, kad jūsų darbuotojai apdrausti savo gimtojoje šalyje, jie turi su savimi atsivežti „A1 dokumentą“. Jūs kaip darbdavys esate atsakingas už tai, kad jūsų darbuotojai kreiptųsi dėl A1 dokumento išdavimo iki komandiravimo pradžios. Dėl A1 dokumento išdavimo jūsų darbuotojai turi kreiptis savo gimtojoje šalyje.

Jei esate savisamdis ir pats laikinai atliekate darbus, jums taip pat reikės atsivežti A1 dokumentą. Dėl šio dokumento kreipkitės į atitinkamą įstaigą savo gimtojoje šalyje.

Daugiau informacijos apie A1 dokumentą rasite europe.eu/youreurope

Jei jums dirba darbuotojai ne iš ES šalių

Jūs neprivalote „ATP“ įmokų mokėti už darbuotojus, kurie Danijoje dirba iki 6 mėnesių ir kurių gyvenamoji vieta yra valstybėje, nepasirašiusioje su Danija susitarimo. Jei jūsų darbuotojų gyvenamoji vieta yra valstybėje, pasirašiusioje susitarimą su Danija, tame susitarime bus nurodyta, ar taikomas 6 mėnesių laikotarpis.

Jei jūsų darbuotojams galioja Danijos socialinės apsaugos taisyklės

Jei jūsų darbuotojams galioja Danijos socialinės apsaugos taisyklės, jūs, kaip darbdavys, privalote:

  • Mokėti darbo rinkos papildomą pensiją (daniškai: „ATP“) tiems darbuotojams, kurie
  • Yra 16 metų ir vyresni,
  • Dirba mažiausiai 9 valandas per savaitę ir
  • Yra samdomieji darbuotojai.
  • Jei privalote mokėti „ATP“, taip pat turite mokėti už finansinės paramos schemą stažuotojams (daniškai: „AUB“), finansavimo įnašą ir įnašą motinystės išmokoms;
  • Mokėti įmokas į darbo rinkos fondą profesinėms ligoms (daniškai: „AES“);
  • Darbuotojams susirgus išmokėti ligos išmokas
  • Apdrausti savo darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbo vietoje.

Jei kyla abejonių dėl to, ar turite mokėti socialinės apsaugos įmokas (įskaitant „ATP“, „AES“, „AUB“, finansavimo įnašą ir įnašą motinystės išmokoms), paskambinkite „ATP“ tarnybai telefonu +45 48 20 49 14.

Ką daryti, jei turite mokėti socialinės apsaugos įmokas Danijoje?

  • Kad galėtumėte už savo darbuotojus sumokėti „ATP“, „AES“ ir kitas įmokas, turite užsiregistruoti darbdaviu. Savo registravimosi paraišką turite pateikti ne vėliau kaip per 8 dienas po pirmojo atlyginimų išmokėjimo.
  • Jei neturite Danijos CVR / SE numerio, galite užregistruoti savo įmonę ir tuo pačiu metu užsiregistruoti darbdaviu naudodami paraiškos formą mūsų svetainėje.

Kaip deklaruoti ir sumokėti „ATP“ ir „AES“ įmokas?

  • „ATP“ įmokas turite deklaruoti „SKAT“ naudodamiesi šios inspekcijos internetine priemone „TastSelv Erhverv“, kuri yra skiltyje „eIndkomst“. Kai sumokėsite „ATP“ įmoką, jums iš „AES“ bus automatiškai išsiųsta sąskaita. „AES“ įmokos dydis apskaičiuojamas pagal jūsų deklaraciją „eIndkomst“ sistemoje.

Draudimas nuo profesinės traumos

  • Jūs, kaip darbdavys, esate atsakingas už nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų, gresiančių jūsų darbuotojams, pasekmes. Jei norite savo darbuotojus apdrausti nuo nelaimingų atsitikimų darbo vietoje, turite sudaryti draudimo sutartį su privačia draudimo bendrove. Jei įvyktų nelaimingas atsitikimas, o jūsų įmonė nebūtų apdrausta, privalėsite sumokėti apdraudą ir įmokas už visą tą laikotarpį, kai jūsų darbuotojas nebuvo apdraustas. Jums taip pat bus paskirta nuobauda ir nukentėjusiam darbuotojui turėsite išmokėti kompensaciją.

Pranešimas apie nelaimingus atsitikimus

  • Apie įvykusį nelaimingą atsitikimą turite pranešti draudimo bendrovei ir Nacionalinei profesinių sužalojimų tarybai. Šios tarybos svetainėje galite pasiskaityti apie tai, kaip pranešti apie traumas.

Kur galiu gauti daugiau informacijos apie draudimą nuo profesinių sužalojimų?

  • Jei jums reikalinga konsultacija „AES“ įmokų ir draudimo nuo sužalojimų darbo vietoje klausimais, galite visuomet skambinti Nacionalinei profesinių sužalojimų tarybai telefonu +45 72 20 60 00 arba rašyti el. pašto adresu ask@ask.dk

Keičiama ES direktyva dėl darbuotojų komandiravimo

Europos Komisijoje kelią skinasi Direktyvos dėl darbuotojų komandiravimo reforma, kuria siekiama užtikrinti sąžiningą konkurenciją tarp valstybių narių siunčiant darbuotojus dirbti iš vienos valstybės narės į kitą. Pagrindinis reformos tikslas – užtikrinti sąžiningą darbo užmokestį ir sudaryti vienodas sąlygas komandiruojančioms įmonėms ir vietos įmonėms priimančiojoje šalyje.

Pertvarka apima tris pagrindines sritis:

  • Komandiruojamų darbuotojų atlyginimą;
  • Laikinojo įdarbinimo įmonių veiklos taisykles;
  • Ilgalaikį komandiravimą.
  • Komandiruojamų darbuotojų atlyginimas

Siekiama, kad komandiruojami darbuotojai gautų vienodą atlygį ir turėtų tokias pat darbo sąlygas kaip ir vietos darbuotojai.

Politinėse gairėse Jeanas-Claude’as Junckeris yra išsakęs, kad darbuotojų komandiravimo direktyvos peržiūra siekiama užkirsti kelią socialiniam dempingui Europos Sąjungoje. Už tą patį darbą toje pačioje vietoje Europos Sąjungoje turi būti mokama vienodai. Pakeitimais siekiama nustatyti, kad kiekviena valstybė narė aiškiai nurodytų, kokie elementai sudaro darbo užmokestį jų teritorijoje. Darbo užmokestis suprantamas ne tik kaip minimali atlyginimo norma, bet ir kiti priedai, išmokos, jei tokie yra. Kolektyvinių sutarčių nuostatos, jei tokios egzistuoja, turės būti taikomos ne tik vietiniams, bet ir komandiruotėms į tą valstybę darbuotojams.

Problema iškelta dėl to, jog neretai komandiruojami darbuotojai yra apmokami mažesniu atlygiu nei vietos darbuotojai. Kai kuriose valstybėse šis skirtumas siekia iki 50 proc., t.y. komandiruotiems darbuotojams yra mokama beveik perpus mažiau nei vietos darbuotojams. Šia pertvarka siekiama įgyvendinti griežtą darbuotojų komandiravimo direktyvą ir įtvirtinti vienodą darbo užmokesčio komandiruojamiems darbuotojams reikalavimą Europos lygiu.

Tačiau įmonėms bus leidžiama taikyti kitokias darbo ir darbo užmokesčio sąlygas, jei tos sąlygos yra palankesnės nei nustatytosios priimančiosios valstybės narės teisės aktuose.

Įdarbinimo veikla

Pertvarka siekiama įtvirtinti vienodo darbo užmokesčio principą ir per laikinojo įdarbinimo įmonę įdarbintiems komandiruotiems darbuotojams. Vienodų darbo sąlygų principo įtvirtinimas turėtų galioti tiek per laikinojo įdarbinimo įmonę įdarbintiems vietos darbuotojams, tiek per laikinojo įdarbinimo įmonę įdarbintiems komandiruojamiems darbuotojams. Pasiūlymuose numatyta, kad jei per laikinojo įdarbinimo įmonę komandiruojamas darbuotojas siunčiamas dirbti į bendrovę, kurios kolektyvinis susitarimas nėra visuotinai taikomas, tokiems darbuotojams, kuriuos komandiruoja kitoje valstybėje narėje įsisteigusi laikinojo įdarbinimo įmonė, turėtų būti taikomos palankesnės sąlygos. Kol kas šie principai nėra taikomi visuotinai.

Ilgalaikis komandiravimas

Tai komandiravimas ilgesniam nei dvejų metų (24 mėn.) laikotarpiui. Siekiama įtvirtinti reikalavimą, jog ilgiau nei 24 mėn. laikotarpiui komandiruotiems darbuotojams turėtų būti taikomi bent privalomi apsaugos reikalavimai. Pavyzdžiui, apsaugos nuo nepagrįsto atleidimo atveju šiuo metu daugiausia taikomi siunčiančios valstybės narės teisės aktų reikalavimai, tuo tarpu pasiūlymais siekiama įtvirtinti, kad tokie reikalavimai būtų taikomi pagal priimančios valstybės narės teisės aktų nuostatas. Šie reikalavimai bus taikomi nuo pirmos komandiravimo dienos, jei numatoma, kad komandiruotė bus ilgalaikė (ilgesnė nei 24 mėn.). Kitais atvejais – iš karto, kai komandiruotė viršija 24 mėn.

Subsidiarumo principas nebus pažeistas

Dėl siūlomų pakeitimų kai kurios valstybės narės išreiškė nuogąstavimus, ar nebus pažeistas subsidiarumo principas.

Komisija, išnagrinėjusi nacionalinių parlamentų argumentus, padarė išvadą, kad pasiūlymas peržiūrėti direktyvą subsidiarumo principo nepažeidžia. Komisija siekė nustatyti, ar direktyvos tikslų iš tiesų geriau siekti Europos Sąjungos lygmeniu, ir sprendė, kad užtikrinti, jog toje pačioje vietoje dirbantiems darbuotojams būtų taikomos tokios pačios privalomos taisyklės, nepriklausomai nuo to, ar jie yra vietos darbuotojai, ar komandiruoti darbuotojai, nacionaliniu lygmeniu negalima, todėl turi būti sureguliuota Europos Sąjungos lygmeniu. Toks reguliavimas, Komisijos nuomone, subsidiarumo principui neprieštarautų.

Svarstomus komandiruojamų darbuotojų direktyvos pasiūlymus Komisija per ateinančius mėnesius aptars su parlamentarais, toliau pasiūlymai bus svarstomi Europos Taryboje ir Europos Parlamente.

Komisija pristato direktyvos dėl darbuotojų komandiravimo reformą

Kovo 8 d. Europos Komisija paviešino tikslinės darbuotojų komandiravimo taisyklių peržiūros rezultatus. Ši peržiūra atlikta atsižvelgiant į Komisijos politines gaires, pagal kurias puoselėjamas vienodo darbo užmokesčio už tą patį darbą principas. Apie ją buvo paskelbta ir 2016 m. Komisijos darbo programoje. Pateiktu pasiūlymu siekiama sudaryti palankesnes darbuotojų komandiravimo sąlygas, plėtoti sąžiningos konkurencijos aplinką ir gerbti komandiruotų darbuotojų, t. y. vienos valstybės narės darbuotojų, kuriuos darbdavys laikinai siunčia dirbti į kitą valstybę narę, teises. Iniciatyva visų pirma siekiama užtikrinti sąžiningą darbo užmokestį ir sudaryti vienodas sąlygas komandiruojančioms ir vietos įmonėms priimančiojoje šalyje.

Už užimtumą, socialinius reikalus, gebėjimus ir darbo jėgos judumą atsakinga Europos Komisijos narė Marianne Thyssen sakė: „Nuo pirmos savo kadencijos dienos tvirtinau, kad turime lengvinti darbuotojų judumą, tačiau jis turi būti sąžiningas. Pateikiamu pasiūlymu sukuriama aiški, sąžininga ir lengvai įgyvendinama teisinė komandiravimo sistema.“

Reformos rezultatas – pokyčiai trijose pagrindinėse srityse: komandiruotų darbuotojų darbo užmokesčio, įskaitant subrangos atvejus, per laikinojo įdarbinimo įmones įdarbintiems darbuotojams taikomų taisyklių ir ilgalaikių komandiruočių.

Pasiūlyme numatyta prievolė komandiruotiems darbuotojams taikyti iš esmės tokias pačias darbo užmokesčio ir darbo sąlygų nuostatas, kokios taikomos vietos darbuotojams. Tai bus daroma visapusiškai laikantis subsidiarumo principo ir atsižvelgiant į atitinkamos valstybės narės valdžios institucijų ir (arba) socialinių partnerių šioje srityje nustatytas sąlygas. Kai kuriose srityse (pavyzdžiui, sveikatos ir saugumo) komandiruotiems darbuotojams jau dabar taikomos tokios pačios taisyklės, kaip priimančiosios valstybės narės darbuotojams. Tačiau darbdavys neprivalo komandiruotam darbuotojui mokėti didesnį nei minimalų priimančiosios šalies darbo užmokestį. Dėl to gali atsirasti komandiruotų ir vietos darbuotojų darbo užmokesčių skirtumų, kurie gali nulemti nesąžiningą įmonių konkurenciją. Tai reiškia, kad komandiruotiems darbuotojams dažnai mokamas mažesnis darbo užmokestis nei tą patį darbą dirbantiems vietos darbuotojams.

Nuo šiol visos darbo užmokesčio taisyklės, taikomos vietos darbuotojams, turės būti taikomos ir komandiruotiems darbuotojams. Darbo užmokestį sudarys ne tik minimali atlyginimo norma, bet ir įvairios kitos priemokos ir išmokos, jei tokių yra. Bus reikalaujama, kad valstybės narės aiškiai nurodytų, kokie elementai sudaro darbo užmokestį jų teritorijoje. Teisės aktais ar visuotinai taikomose kolektyvinėse sutartyse nustatytos taisyklės taps privalomos komandiruotiems darbuotojams visuose ekonomikos sektoriuose. Pasiūlymu valstybėms narėms suteikiama galimybė užtikrinti, kad subrangovai komandiruotiems darbuotojams mokėtų tokį patį darbo užmokestį, kokį moka pagrindinis rangovas. Be to, tą reikėtų daryti laikantis nediskriminavimo principo – tokios pačios taisyklės turi būti taikomos tiek šalies, tiek užsienio subrangovams.

Pasiūlymu taip pat siekiama užtikrinti, kad nacionalinės taisyklės, kuriomis reglamentuojama laikinojo įdarbinimo įmonių veikla, būtų taikomos ir tada, kai darbuotojus komandiruoja užsienyje įsisteigusios laikinojo įdarbinimo įmonės.

Galiausiai, jei komandiravimo trukmė viršija 24 mėnesius, turės būti taikomos priimančiosios valstybės narės darbo teisės nuostatos, jei jos komandiruotam darbuotojui yra palankesnės.

Tokiais pakeitimais siekiama užtikrinti geresnę darbuotojų apsaugą, padidinti skaidrumą ir teisinį tikrumą, sudaryti vienodas šalies ir komandiruojančių įmonių veiklos sąlygas, drauge visapusiškai laikantis valstybių narių derybų dėl darbo užmokesčio sistemų.

Pagrindiniai faktai

  • Darbuotojai yra komandiruojami, kai reikia suteikti paslaugas kitoje bendrosios rinkos valstybėje narėje. Komandiruotas darbuotojas – darbuotojas, kuris yra įdarbintas vienoje ES valstybėje narėje, tačiau darbdavio laikinai nusiųstas dirbti į kitą valstybę narę.
  • 2010–2014 m. komandiruotų darbuotojų skaičius išaugo beveik 45 proc. 2014 m. maždaug 1,9 mln. Europos darbuotojų buvo komandiruoti į kitą valstybę narę.
  • Darbuotojų komandiravimas itin būdingas statybų, gamybos ir paslaugų, pavyzdžiui, paslaugų asmenims (švietimo, sveikatos ir socialinio darbo) ir verslo (administravimo, specialistų ir finansinių) paslaugų, sektoriams.
  • Peržiūrėta 1996 m. Komandiruotų darbuotojų direktyva papildys 2014 m. Direktyvą dėl Komandiruotų darbuotojų direktyvos vykdymo užtikrinimo, kuri į nacionalinę teisę turi būti perkelta iki 2016 m. birželio mėn. (žr. IP-14-542). Direktyvoje dėl vykdymo užtikrinimo nustatomos naujos kovos su sukčiavimu ir piktnaudžiavimu bei už komandiravimą atsakingų nacionalinių valdžios institucijų administracinio bendradarbiavimo gerinimo priemonės.

Belgijos žiniasklaidą sudomino Lietuvos vežėjų problemos: ką pamatė?

„Lietuvos vežėjai susiduria su naujomis sienomis“, – tokia antrašte rašinį pradeda Belgijos leidinys „Le Standaard“, kurio žurnalistai prieš keletą savaičių lankėsi Lietuvoje. Šiuo metu vis daugiau Europos Sąjungos senbuvių priima įstatymus, kuriais siekia išstumti kitų ES valstybių vežėjus. Belgų žurnalistai į Lietuvą atvyko patikrinti, kokia situacija yra susiklosčiusi su mūsų šalies vežėjais.

Bendrovės jaučiasi spaudžiamos „Lietuvos transporto bendrovės jaučiasi spaudžiamos į kampą Europos Komisijos ir įvairių Vakarų Europos šalių, įskaitant Belgiją, politikos“, – konstatuojama „Le Standaard“ straipsnyje. Belgijos žurnalistų kalbintas Lietuvos nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas vardijo vieną ES valstybę po kitos, kurioje paskutiniu metu priimami įstatymai, ribojantys laisvą prekių ir paslaugų judėjimą tarp ES narių. Belgijoje vairuotojai nebegali ilsėtis sunkvežimių kabinose, tačiau nėra pakankamai viešbučių su tinkama vilkikams apsauga „Prancūzijoje priimtas „Loi Macron“ įstatymas, kuris nurodo, kad vežėjas turi turėti atstovą Prancūzijoje, taip pat visą dokumentaciją pateikti prancūziškai. Belgijoje vairuotojai nebegali ilsėtis sunkvežimių kabinose, tačiau nėra pakankamai viešbučių su tinkama vilkikams apsauga. Vokietijoje įtvirtintas minimalus 8,5 euro valandinis užmokestis, tačiau neįvertintos bendrovių sąnaudos administruojant ir pateikiant įrodymus, kad toks atlyginimas mokamas. Austrijoje ir Italijoje baudos už pažeidimus siekia 40 tūkst. eurų ir grasinama vilkikų konfiskavimu“, – interviu metu kalbėjo jis. Kad problema išties aštri, konstatuoja ir Belgijos žurnalistai. Tačiau gal tokios priemonės efektyvios kovoje su socialiniu dempingu Europos Sąjungos mastu? Publikacijoje aiškinama, kad Marianne Thyssen, socialinių reikalų komisarė, savo veiklos prioritetu yra numačiusi kovą su socialiniu dempingu. Jos nuomone, komandiruojami darbuotojai, nesvarbu ar statybų, ar transporto sektoriuje, turėtų gauti vienodą atlygį už vienodos apimties darbus toje pačioje šalyje. Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Linas Linkevičius Linas Linkevičius, Lietuvos užsienio reikalų ministras, sako turįs abejonių dėl problemos masto. „Aš nekritikuoju M. Thyssen, bet turiu abejonių. Pasitikrinau dar kartą: komandiruojami darbuotojai sudaro 0,7 proc. darbo rinkos. Ar tai didelė problema? Aš prašiau lankstumo ir sveikos nuovokos: su darbuotojų išnaudojimu reikia kovoti, bet siekime subalansuoto sprendimo“, – „Le Standaard“ citavo ministrą. Nerado nei senų vilkikų, nei pažeidėjų Vakariečiai norėdami pateisinti savo veiksmus, dažnai traukia stereotipus, tokius kaip pasenęs automobilių parkas ar maži atlyginimai, tačiau nieko panašaus belgų žurnalistai Lietuvoje nerado. „Tai netiesa“, – belgų žurnalistams sakė Kristianas Mortensenas, vienas iš „Girtekos“, valdančios 3000 vilkikų parką, vadovų, paklaustas apie pasenusį ir gamtosaugos reikalavimų neatitinkantį automobilių parką.

„Girteka“ praėjusiais metais pateikė užsakymą „Mercedes“, kuris yra didžiausias per visą „Mercedes“ istoriją. Savo Vakarų ir Šiaurės Europos maršrutuose vairuojame tik naujausius vilkikus“, – cituojamas K.Mortensenas. Jam antrino ir belgų kalbintas įmonės „Transekspedicija“ vadovas Vidmantas Pelėda: „Mūsų vilkikai tikrai nėra taršos šaltiniai. Visi mūsų 300 sunkvežimių atitinka Euro-5 arba Euro-6 standartus.“ Ar galėčiau priminti, kad vairuotojas Lietuvoje nesudėtingai gali užsidirbti 2 000 eurų? Ir kad atlygis yra gerokai aukštesnis už vidutinį darbo užmokestį šalyje Pasak „Linavos“ prezidento E.Mikėno, Vakarų Europoje lietuviai pristatomi kaip modernūs klajokliai, nepaklūstantys jokiems įstatymams. „Tačiau tai kategoriškai kertasi su tikrove“, – sako jis. Straipsnyje pateikiama „Girtekos“ patirtis, kuomet ant automobilių buvo dedamas elektroninio pašto adresas ir kiekvienas norintis galėjo pranešti apie nedrausmingą vairavimą – tokių skundų sulaukta labai mažai. Pasak K.Mortenseno, per metus vien „Girtekos“ vairuotojams vyksta 8 000 apmokymų. Lietuvos vežėjai nepabijojo paliesti ir taip eskaluojamo darbo užmokesčio klausimo. „Mūsų vairuotojams mokama per mažai?“, – publikacijoje retoriškai klausia „Linavos“ prezidentas E.Mikėnas. „Ar galėčiau priminti, kad vairuotojas Lietuvoje nesudėtingai gali užsidirbti 2 000 eurų? Ir kad atlygis yra gerokai aukštesnis už vidutinį darbo užmokestį šalyje. Praėjusiais metais atlyginimai transporto sektoriuje kilo aštuoniais procentais. Tik suteikite mums šiek tiek laiko priartėti prie jūsų lygio“, – žurnalistams sakė E.Mikėnas. Prakalbo apie priešinimąsi TAIP PAT SKAITYKITE: Taupymas „AdBlue“ sąskaita: ant kortos statoma ekologija ir automobilio sveikata Pirmieji „Mercedes-Benz“ elektriniai sunkvežimiai į gatves išriedės jau šiemet Asociacijos „Linava“ Transporto politikos sekretorius Tomas Garuolis „Le Standaard“ nurodė, kur yra esminė dabartinės Europos Komisijos ir kai kurių ES valstybių problema: „Europa visuomet mini, jog mažosios ir vidutinės įmonės yra jos ekonomikos šerdies esmė. Bet stabdomas būtent smulkusis verslas. Tokia bendrovė kaip „Girteka“ gali sau leisti įdarbinti po buhalterį kiekvienoje ES šalyje, kuris dirbs ir bus puikiai susipažinęs su konkrečios šalies tvarka. Tačiau mažesnėms bendrovėms – tai vis didėjanti nepakeliama našta. 2016-ieji jau buvo tikra katastrofa, skaičiuojant bankrutuojančių įmonių skaičių per vienerius metus.“ Lietuvos vežėjai tikrai nenusileis be kovos susidūrę su naujais sunkumais, rašinį baigia „Le Standaard“. „Ir mes formuojame bendrą frontą drauge su kitomis Rytų Europos asociacijomis“, – sako E.Mikėnas. „Netgi Ispanija ir Portugalija remia mus, kadangi visi esame šioje bėdoje. Briuseliui nereikėtų bijoti, kad užblokuosime miestą. Tačiau tęsime pasipriešinimą bet kokiems planams užkimšti Europos arterijas“, – žurnalistams kalbėjo „Linavos“ atstovas.