2017 m. Rugpjūčio 25 d. Marijampolėje įvyko antroji konferencija „Žiedinės ekonomikos situacija ir perspektyvos Lietuvoje“

2017 m. Rugpjūčio 25 d. Marijampolėje įvyko jau antroji konferencija „Žiedinės ekonomikos situacija ir perspektyvos Lietuvoje“, kurios tikslas – skatinti socialinius partnerius domėtis ir žinoti apie ES žiedinės ekonomikos politiką, jos uždavinius bei praktinį įgyvendinimą Lietuvoje. Šįkart konferencija suorganizuota Marijampolės savivaldybėje, renginyje dalyvavo LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika bei Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje, Ekonominės valdysenos pareigūnas Jonas Rasimas, kurie pradėjo renginį tardami sveikinimo žodį ir toliau diskutavo su konferencijos dalyviais bei pranešėjais apie žiedinę ekonomiką Lietuvoje. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto biuro narė Daiva Kvedaraitė pristatė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto poziciją dėl Europos žiedinės ekonomikos suinteresuotų subjektų platformos kūrimo. Renginyje taip pat dalyvavo ir Lietuvos Respublikos ūkio viceministras Ramūnas Burokas, kuris papasakojo dalyviams apie ES žiedinės ekonomikos veiksmų planą bei uždaro ekonominio ciklo kūrimą. LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Virginija Vingrienė pristatė Žiedinės ekonomikos situaciją Lietuvoje, Regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos prezidentas Algirdas Reipas pristatė atliekų tvarkymo situaciją Lietuvoje. Trumpą pranešimą parengė ir Algirdas Bagušinskas, UAB Marijampolės regiono atliekų tvarkymo centro vadovas.

Renginys ir vėl sukėlė nemažai praktinių klausimų bei diskusijų dėl žiedinės ekonomikos įgyvendinimo Lietuvoje, buvo pateikta Europos Komisijos nuomonė bei komunikatas, kuriuo EK pabrėžia inovacijų ir naujų technologijų svarbą, galimybes skatinti ne tik jų pasiūlą, bet ir paklausą, apie tai nemažai kalbėjo Ramūnas Burokas. Anot jo, Ūkio ministerija patvirtino Investicijų skatinimo ir pramonės plėtros programą bei jos įgyvendinimo veiksmų planą, kur yra apžvelgti didžiausi iššūkiai kylantys pramonei: sąnaudų mažinimas, efektyvumo ir produktyvumo didinimas – vis dar svarbiausias Lietuvos pramonės tarptautinio konkurencingumo didinimo veiksnys. Tam, kad šie iššūkiai būtų įveikti daug dėmesio reikėtų skirti geros kokybės darbo vietų kūrimui pramonėje, perėjimui prie tausesnio išteklių naudojimo ir tokių priemonių kaip ekologinis projektavimas ar Europos ekologinio ženklo naudojimas diegimui. Tam turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos pramonės įmonėms gauti tinkamą finansavimą, diegiant veiksmingas žaliavas ir energiją taupančias, taip pat atliekų perdirbimo technologijas. Antrasis žiedinės ekonomikos skatinimo renginys praėjo sklandžiai ir informatyviai, dalyviai pasidalino opiausiais klausimais bei problemomis įgyvendinant tvarios ekonomikos politiką Lietuvoje ir pažvelgė į tai, ką galima būtų padaryt ateityje, kad būtų pasiektas dar sklandesnis ir efektyvesnis jos įgyvendinimas.

IN ENGLISH

On the 25th of August, 2017 Marijampolė a second conference “Circular economics situation and prospects in Lithuania” was held, which aims to encourage the social partners to take interest and get knowledge about the EU Circular economic policies, its objectives and practical implementation in Lithuania. This time the conference was organized in Marijampolė Municipality, the event was attended by the Lithuanian Parliament Environment Committee Chairman Kęstutis Mažeika and the European Commission Representation in Lithuania, economic governance officer Jonas Rasimas who began the event with a word of greeting and continue discussions with the conference participants and rapporteurs. Daiva Kvedaraitė, Member of the European Economic and Social Committee, presented the position of the European Economic and Social Committee on the platform for the European stakeholder platform. Deputy Minister of the Economy of the Republic of Lithuania Ramūnas Burokas also attended the event; he told the participants about the EU Circular Economy Action Plan and the closed economic cycle. Algirdas Reipas, President of the Association of Regional Waste Management Centers, present the waste recycling situation in Lithuania. Virginija Vingrienė, a member of the Lithuanian Parliament’s Environment Protection Committee, presented the situation of the circular economy in Lithuania. A brief report was also prepared by Algirdas Bagušinskas, Head of Marijampolė Regional Waste Management Center.

The event once again raised a number of practical issues and debate about the circular economy implementation in Lithuania, the European Commission’s opinion and a communiqué were submitted, where the European Commission emphasizes the important role of the innovation and new technology, opportunities to promote not only the supply, but the demand as well, said Ramūnas Burokas. According to him, the Ministry of Economy approved the investment promotion and industrial development program and the implementation of the action plan which is to review the major challenges arising from the industry: cost reduction, increasing efficiency and productivity – are still the most important criteria for the industry of Lithuania in the light of the international competitiveness. In order to overcome these challenges much attention should be paid to high-quality jobs in the industry, the transition to a more sustainable use of resources and tools such as eco-design or the European Eco-label use for the production. This should make it easier for the industry to receive adequate funding through the introduction of efficient raw materials and energy-saving technologies as well as waste recycling. The second circular economy promotion event went very smoothly and informatively, the participants shared their sensitive issues and challenges about implementing sustainable economic policy in Lithuania and looked at what could be done in the future in order to achieve an even smoother and more efficient implementation of the new EU policies regarding circular economy.

LVPS vykdo projektą: “Tarptautinio bendradarbiavimo tarp suinteresuotųjų šalių vystymas skatinant gerosios patirties perdavimą dėl Europos Sąjungos teisės aktų, susijusių su komandiruojamais darbuotojais, vykdymo”

 

PROJEKTAS
 
 
„Tarptautinio bendradarbiavimo tarp suinteresuotųjų šalių vystymas skatinant gerosios patirties perdavimą dėl Europos Sąjungos teisės aktų, susijusių su komandiruojamais darbuotojais, vykdymo“, projekto sutarties Nr. VS/2016/0024
 
VšĮ Projektų valdymo ir mokymo centras (PVMC) su partneriais: Estonian Transport and Road Workers Trade Union (ETTA) (Estija), Latvian trade union of public service and transport workers (LAKRS) (Latvija), Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), Valstybine darbo inspekcija prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (VDI), Lietuvos profesine sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos vežėjų profesine sąjunga, Independentandself-governing trade union ,,Solidarnosc“ (NSZZ ,,Solidarnosc“) (Lenkija), State labour inspection of Republic of Latvia (Latvija), Estonian State Labour Inspectorate (Estija) ir Vilniaus pramonės ir verslo asociacija (VPVA)kartu įgyvendina projektą „Tarptautinio bendradarbiavimo tarp suinteresuotųjų šalių vystymas skatinant gerosios patirties perdavimą dėl Europos Sąjungos teisės aktų, susijusių su komandiruojamais darbuotojais, vykdymo“(angl. „Promotion of transnational cooperation among stakeholders and dissemination of best practices to enhance the enforcement of the European legislation regarding posted workers and posting issues”), projekto sutarties Nr. VS/2016/0024, finansuojamą Europos Komisijos, projekto vykdytojo ir partnerių lėšomis.
 
Sunkumai, susiję su direktyvos 96/71 / EB įgyvendinimu atsirado dėl reglamento, kuriame buvo esminiai trūkumai, susiję su teisiniais apibrėžimais, administracine kontrole, stebėsena ir sankcijų taikymo mechanizmo netobulumu valstybėse narėse. Atkreipiant dėmesį į tai 2014 metais buvo priimtas Teisės aktų vykdymo užtikrinimo direktyva 2014/67 / ES. Vykdymo direktyva numato tobulinti reguliavimo klausimus, susijusius su terminologijos paaiškinimais, informacijos prieinamumo užtikrinimu ir administraciniu bendradarbiavimu, savitarpio pagalbos stiprinimu, bei keitimusi gerąja patirtimi, taip pat numato stebėsenos ir kontrolės priemones. Tačiau, vykdymo direktyva nesuteikė galimybių ir būdų profesinėms sąjungoms veikti kaip stipriems socialiniams partneriams, užtikrinantiems atstovavimą darbuotojams. Labai dažnai komandiruojami darbuotojai ir juos komandiruojančios įmonės nežino, kokias garantijas suteikia darbuotojams priimančioji šalis, kokie kolektyviniai susitarimai galioja priimančiose organizacijose. Todėl socialiniai partneriai ir institucijos turi daug glaudžiau bendradarbiauti tarpusavyje, plėtojant tvirtą bendradarbiavimo modelį, kur socialiniai partneriai ir atsakingos institucijos veikia viena kryptimi: vykdo bendrus mokymus, rengia bendras priemones, atlieka sociologiniu styrimus. Šis didelis darbas buvo pradėtas pirmame projekte „Darbuotojų komandiravimas: administracinio bendradarbiavimo ir prieigos prie informacijos stiprinimas Baltijos šalyse” Nr. VS/2014/0011”, kurio įgyvendinime dalyvavo Valstybinė darbo inspekcija ir socialiniai partneriai iš 3 Baltijos šalių ir sėkmingai bus plėtojamas šiame projekte. Šiame projekte bendradarbiavimo tinklas plečiasi:prisijungė Nacionalinė Lenkijos konfederacija, apimanti visas Lenkijos profesines sąjungas ir Lenkijos darbo inspekciją. Bendradarbiavimo tinklas vienija daugiau nei 20 organizacijų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos. Pagrindinis šio tinklo tikslas yra apjungiant kompetentingų institucijų ir socialinių partnerių jėgas, padidinti informacijos skaidrumą ir prieinamumą ir tokiu būdu sustiprinti Direktyvos 96/71/EC2 ir Direktyvos 2014/67/ES įgyvendinimą, taikymą ir vykdymą.
Projekto tikslai:
 
– Skatinti tarptautinį bendradarbiavimą tarp suinteresuotų šalių ir dalintis gerąja praktika (konferencijos, bendri mokymai);
– Didinti Informacijos prieinamumą ir skaidrumą (svetainė, vaizdo filmas, mokymo medžiaga);
– Skatinti atitinkamų pareigūnų ir socialinių partnerių mainus ir mokymus;
– Skatinti priemones, skirtas keistis informacija ir geriausia praktika tarp atskirų sektorių (statybos ir transporto sektoriuose);
Šis projektas,atsižvelgiant į komandiruojamų darbuotojų teises ir pareigas, ne tik sustiprins 4 valstybių narių bendradarbiavimą, bet ir padidins socialinių partnerių integraciją, suteiks daugiau informacijos susijusios su darbuotojų komandiravimu, suteiks žinių apie darbuotojų ir įmonės informacijos poreikius.
 
Projekto vykdymo laikotarpis: 2016-02-08 – 2017-12-31
 
Pranešime ar publikacijoje pateikta informacija atspindi tik autoriaus nuomonę ir Europos komisija nėra atsakinga už pateiktos informacijos teisingumą.

2017 m. rugpjūčio 18 d. Druskininkuose įvyko Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos organizuotas seminaras „Darbuotojų saugos ir sveikatos reglamentavimas, profesiniai susirgimai ir jų prevencija“

2017 m. rugpjūčio 18 d. Druskininkuose įvyko Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos organizuotas seminaras „Darbuotojų saugos ir sveikatos reglamentavimas, profesiniai susirgimai ir jų prevencija“. Renginyje dalyvavo SADM darbo departamento Darbo aplinkos skyriaus vyriausiasis specialistas Jonas Malikėnas, kuris pristatė nacionalinį darbuotojų saugos ir sveikatos 2017–2021 metų veiksmų planą, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vyriausioji darbo inspektorė Rita Zubkevičiūtė skaitė pranešimą apie darbuotojų saugos ir sveikatos reglamentavimą, profesinius susirgimus bei jų prevenciją, LR Seimo narys Zenonas Streikus pristatė Seimo narių iniciatyvą, kuri paskatintų darbdavius investuoti į darbuotojų sveikatą per Pelno mokesčio įstatymo lengvatas.

Buvo aptartas profesinių susirgimų reglamentavimas, renginio klausytojai uždavė įvairius klausimus dalyviams dėl profesinių ligų klasifikavimo ir nustatymo, buvo pateikta daug įdomios informacijos, pavyzdžiui, kad Lietuvoje šiuo metu tėra 7 medikai, kurie yra kvalifikuoti nustatyti profesines ligas, buvo pateikta profesinių susirgimų statistika Lietuvoje, tačiau skaičiai neatrodė labai realūs žinant transporto sektoriaus darbuotojų problematiką iš profesinių sąjungų darbo patirties. Panašu, jog daugelis darbuotojų paprasčiausiai nesikreipia dėl profesinių ligų nustatymo dėl mažo tokias ligas nustatančių profesionalų skaičiaus Lietuvoje bei baimės prarasti savo darbą. Seimo narys Zenonas Streikus pabrėžė darbuotojų poilsio svarbą, kas turi tiesioginės įtakos profesinių susirgimų prevencijai, kadangi kokybiškas darbuotojų poilsis turėtų būti vienas iš darbuotojų sveikatos apsaugos prioritetų.

Po dalyvių prezentacijų įvyko diskusija su renginio klausytojais iš įvairių transporto sektoriaus profesinių sąjungų. Klausytojai nurodė įvairias problemas, su kuriomis šiuo metu susiduria darbuotojai, turintys riziką patirti profesines ligas, taip pat jie išreiškė nepasitenkinimą dabartiniu profesinių ligų nustatymo ir kompensavimo reglamentavimu. Renginys apšvietė profesinių sąjungų narius bei lyderius dėl dabartinės situacijos Lietuvoje, padėjo išryškinti svarbiausias problemas ir prioritetus, į kuriuos būtina atsižvelgti siekiant pagerinti darbo kokybę tiems darbuotojams, kurie kasdien rizikuoja savo sveikata.

IN ENGLISH

On the 18th of August 2017, a seminar “Regulation of Occupational Safety and Health, Occupational Diseases and their Prevention” was organized and held in Druskininkai by the Lithuania’s Carriers’ Trade Union. The event was attended by the SADM Labor Department Chief  Specialist of Labor Environment Jonas Malikėnas, who introduced the national Occupational Safety and Health Action Plan 2017-2021, the State Labor Inspectorate of Social Security and Labor Accident and Occupational Diseases Department Chief Labor Inspector Rita Zubkevičiūtė made a presentation about occupational safety and health regulations, occupational diseases and their prevention, the Seimas’ member Zenonas Streikus presented the Seimas members’ initiative to encourage employers to invest in the worker’s health through the Income Tax Act exemptions.

During the event various topics were discussed including occupational diseases regulation, the event listeners also asked the presenters a variety of questions about occupational disease classification and identification, there was a lot of interesting information presented, for example, that Lithuania currently has only 7 doctors who are qualified to determine occupational diseases or what are the occupational disease statistics in Lithuania, yet the numbers presented did not seem very realistic given the trade union’s practical knowledge about the transport sector’s employees from the experience of working on their issues. It seems that many employees simply do not seek the identification of occupational diseases due to the low number of professionals diagnosing such diseases in Lithuania and the fear of losing their job. Member of the Seimas Zenonas Streikus stressed the importance of the fair recreation time for the workers, which has a direct and very strong impact on the prevention of occupational diseases, since the quality of rest should be one of the worker’s health protection priorities.

After the presentations of the participants there was a discussion with the members and representatives from various trade unions in the transport sector. Listeners pointed out various problems currently faced by workers with a risk of occupational diseases; they also expressed their dissatisfaction with the current occupational disease detection, classification and reimbursement regulations. The event educated the trade union members and their leaders about the current situation in Lithuania, has helped to highlight the key issues and priorities that need to be taken into account in order to improve the quality of work for employees who risk their health on the daily basis.

Taikos užmezgimas per padorų darbą jaunimui

“Jaunimas visame pasaulyje kalbėjo apie savo ateities perspektyvą padoriam darbui. Mes žinome, kas veiksminga siekiant pagerinti padorų jaunimo užimtumą, leiskime tai padaryti!”, – sako TDO generalinis direktorius Guy Ryderis.

Pareiškimas | 2017 m. Rugpjūčio 12 d.

Šiandien mes minime jaunimo vaidmenį kuriant taiką. Tinkamos jaunimo darbo galimybės gali labai prisidėti prie konfliktų prevencijos, atstatymo ir atkūrimo bei atsparumo komplikuotoms situacijoms kūrimo.

Apie 2 milijardus žmonių gyvena šalyse, kuriose kyla konfliktai, smurtas ir komplikuotos situacijos. Daugiau nei trečdalis iš jų yra jauni žmonės nuo 15 iki 24 metų. Jaunoms moterims ir vyrams iš šių šalių kyla pavojus, kad jie praras galimybę lankyti mokyklas ir mokytis, kai tokios galimos galimybės jiems yra, ir taip pasitrauks iš darbo rinkos. Kai tokie žmonės lieka be galimybių gauti pragyvenimo šaltinį, kai kurie, dažniausiai labiausiai atskirti ir nepalankioje padėtyje esantys asmenys, linksta į ginkluotą konfliktą. Taigi tai, kas čia aptariama, yra ne tik jų dabartis ir ateitis, bet ir visų bendruomenių bei visuomenės atsparumas ir sugebėjimas atsigauti ir sukurti geresnę ateitį.

Mes taip pat žinome, kad jaunimas yra sprendimo dalis: kai jaunos moterys ir vyrai yra išklausomi, palaikomi ir įgalioti, jie tampa aktyviais taikos kūrimo, atkūrimo ir atsparumo veikėjais.

Tarptautinis dėmesys jaunimo vaidmeniui kuriant taiką negalėjo ateiti tinkamesniu laiku. Prieš du mėnesius TDO Tarptautinė darbo konferencija priėmė naują Rekomendaciją Nr. 205 (2017 m.) Dėl užimtumo ir tinkamo darbo dėl taikos ir atsparumo. Jame pateikiamos rekomendacijos, kaip skatinti padoraus darbo galimybes, reaguojant į krizes, kylančias dėl konfliktų ir nelaimių. Rekomendacijoje ypatingas dėmesys skiriamas vaikų ir jaunuolių, esančių konfliktuose, apsaugos, švietimo ir mokymo srityse ir grindžiamas dialogo verte. Jis gali tapti galinga ilgalaikės taikos varomąja jėga.

Dabar turime istorinę progą išplėsti savo veiksmus, susijusius su jaunimu dėl taikos, įgyvendindami 205 rekomendacijos ir JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 2250 (2015 m.) Pateiktas gaires per Pasaulinę iniciatyvą dėl tinkamų darbų jaunimui ir jos unikalią daugiašalę partnerystę, siekiant išplėsti 2030 m. Tvaraus vystymosi darbotvarkę.

Mūsų pagrindiniai principai padės paskatinti jaunimo dalyvavimą taikos kūrimo procese. Pirma, reikia išgirsti jaunimo balsą, jo kūrybiškumą ir pagarbą jaunimo teisėms, kaip nurodyta 2012 m. kvietime teikti pasiūlymus. Antra, svarbu investuoti į jaunimo įgūdžius ir prieigą prie padorių darbo vietų. TDO leidinys „Didėjantis jaunimo užimtumo iššūkis: nauji pagrindinių politikos klausimų įrodymai“, pradėtas leisti 2017 m. Jaunimo dienai, siūlo naujoviškus šio požiūrio metodus. Jame yra trys pagrindinės žinutės:

• Veiksminga jaunimo užimtumo politika reikalauja išsamios strategijos, atspindinčios politikos ir programų sąveiką ir tarpusavio priklausomybę.

• Tinkamai parengtos darbo užmokesčio subsidijos gali padidinti įgūdžius, pasiūlyti prasmingą darbo patirtį ir pagerinti jaunimo ilgalaikes užimtumo perspektyvas.

• Savarankiško darbo programos – formalizavimas kaip sąlyga – gali sudaryti formalųjį darbą kaip patrauklią alternatyvą jauniems žmonėms ir jų įmonėms, kurios neproporcingai atstovaujamos neoficialioje ekonomikoje.

Šiandien mes švenčiame jaunų moterų ir vyrų indėlį į taiką. Jų atsidavimas ir drąsa turėtų judėti koja kojon kartu su mūsų ryžtu plėtoti veiksmus ir investuoti į įgūdžius ir tinkamas darbo vietas jaunimui.

Jaunasis aktyvistas, dirbantis Zataros pabėgėlių stovykloje Jordanijos Amano pakraštyje, pareiškė: “Kai paauglystė ir jaunimas turi viziją, jie pašvęs savo gyvenimą, kad ją pasiektų”.

Jaunimas visame pasaulyje kalba apie ateitį padoriuose darbuose. Mes žinome, kas veiksminga, siekiant pagerinti jaunimo padoraus užimtumo rezultatus, leiskite tai padaryti!

Rugpjūčio 12-oji paskelbta Tarptautine jaunimo diena. Ji minima nuo 1999 m. Jungtinių Tautų Organizacijos sprendimu, rekomendavus po Tarptautinės ministrų konferencijos, įvykusios Lisabonoje rugpjūčio 8–12 d. Šią dieną siekiama daugiau dėmesio skirti jaunimo problemoms, skatinti jaunimą aktyviau dalyvauti visuomeninėje veikloje.

Jaunimas dažnai įvardinamas, kaip Europos „ateitis“, tačiau daug kas pamiršta, kad jauni žmonės negyvena ateityje, jie gyvena čia ir dabar, jie patiria daugybę sunkumų ir nesėkmių mėgindami įsitvirtinti visuomenėje. Transporto sektoriuje vis dažniau gali pamatyti dirbantį vos 25-erių sulaukusį jauną taksistą, krovininio vilkiko ar autobuso vairuotoją. Kaip ir visur, transporto sferoje vyksta inovatyvios permainos, prie kurių prisitaikyti vis labiau reikia su IT technologijomis susipažinusių ir jas gerai suprantančių jaunų žmonių. Deja, jaunimas lygiai taip pat patiria neskaidrias darbo sąlygas, jauniems žmonėms dažnai mokami kur kas mažesni atlyginimai, naudojamasi jų nepatyrimu ir darbo įstatymų nežinojimu.

Jaunimas turi savo poreikius ir savas problemas, kurios ne visada sutampa su vyresnių to paties sektoriaus darbuotojų problemomis. Transporto sektoriuje vyksta kartų kaita, kai vis daugiau jaunų darbuotojų perima estafetę iš transporto sektoriaus veteranų.

Dėl šių priežasčių Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga aktyviai palaiko jaunimą dirbantį transporto sektoriuje ir ateityje ketina rodyti daugiau iniciatyvų, kurios apims ne tik vyresnius profesinės sąjungos narius, tačiau ir jaunesnius. Šia proga norime pasveikinti visus transporto sektoriuje ir visur kitur dirbančius jaunus žmones su vakar paminėta Tarptautine jaunimo diena!

2017 m. rugpjūčio 10 d. Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga organizavo seminarą: „Naujas Darbo kodeksas. Kolektyvinis darbuotojų atstovavimas. Darbo tarybos ar profesinės sąjungos?“

2017 m. rugpjūčio 10 d. Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga (LVPS) organizavo seminarą: „Naujas Darbo kodeksas. Kolektyvinis darbuotojų atstovavimas. Darbo tarybos ar profesinės sąjungos?“. Seminaras vyko Vilniuje, Labdarių g. 5. Seminare dalyvavo ir pranešimus skaitė Valstybinės darbo inspekcijos atstovė Dovilė Gaušienė, taip pat buvusi LR Socialinės apsaugos ir darbo ministrė šiuo metu nepriklausoma ekspertė Algimanta Pabedinskienė, LVPS vadovas, teisininkas Petras Grėbliauskas, renginį moderavo EESRK narė Daiva Kvedairaitė.

Renginio metu dalyviai iš įvairių profesinių sąjungų išklausė pranešimus apie aktualius jiems pakeitimus naujajame darbo kodekse. VDI atstovė Dovilė Gaušienė sulaukė daugybės konkrečių klausimų iš seminaro dalyvių dėl naujojo kodekso problematikos ir tam tikrų aspektų, kurie nėra iki galo išbaigti naujajame darbo įstatyme. Algimanta Pabedinskienė ragino profesines sąjungas reformuoti savo požiūrį ir skatinti savo narius užimti nuosaikesnes, diplomatiškesnes pozicijas derantis su darbdaviais, o svarbiausia – vienytis ir kartu siekti bendrų tikslų, nes šiuo metu profesinės sąjungos turi gana neigiamą įvaizdį, kuris trukdo joms sėkmingai plėtoti socialinį dialogą.

LVPS pirmininkas Petras Grėbliauskas kritikavo naująjį darbo kodeksą, bet atrado ir teigimų jo aspektų, tačiau jo pozicija išliko skeptiška. Buvo paminėta, jog daugumoje ES valstybių viskas sprendžiama kolektyvinių sutarčių keliu, todėl tose šalyse nėra būtinybės darbo kodeksams – ko turėtų siekti ir Lietuva. Nemažai dėmesio skirta darbuotojų nuomonei išgirsti, pavyzdžiui, geležinkeliečių profesinės sąjungos nariai domėjosi naujomis darbo sąlygomis, ypatingai – viršvalandžių apmokėjimo tvarka, naujais darbo laiko apribojimais ir kitais jiems aktualiais klausimais.

Apskritai renginys buvo naudingas ne tiek LVPS nariams, bet ir visiems jame dalyvavusiems, nes ši tema yra aktuali kiekvienam darbuotojui. Ateityje planuojame daugiau panašių iniciatyvų, kadangi tokia informacija privalo būti viešinama ir apie naujus pokyčius turime diskutuoti su visomis suinteresuotomis šalimis.

**IN ENGLISH**

On the 10th of August, 2017, Lithuania’s Carriers’ Trade Union (LCTU) organized a seminar “New Labor Code. A collective representation of employees. Work councils or trade unions?” The seminar was held in Vilnius, Labdarių st. 5. It was attended by the representatives of the State Labor Inspectorate Dovilė Gaušienė, as well as, the former Minister of Social Security and Labor of the Republic of Lithuania, currently an independent expert Algimanta Pabedinskiene, chairman of the LCTU, lawyer Petras Grėbliauskas, the event has been moderated by the EESC member Daiva Kvedairaitė.

During the event, participants from various trade unions heard reports on changes that were relevant to them in the context of the new Labor Code. SLI representative Dovilė Gaušienė has received a number of specific questions from the seminar participants on the issues of the new code and on certain aspects that are not fully completed in the new Labor Law. Algimanta Pabedinskienė urged trade unions to reform their attitudes and encourage their members to take a more moderate, diplomatic position in negotiating with employers, and most importantly, to unite and pursue common goals, because at the moment trade unions have a rather negative image that prevents them from successfully developing the social dialogue.

The Chairman of the LCTU, Petras Grėbliauskas, criticized the new Labor Code, but also discovered some positive aspects of its statements, but his position remained mostly skeptical. It has been mentioned that in most EU countries everything is being solved through collective agreements, so there is no need for labor codes in these countries whatsoever and Lithuania should also do the same. A lot of attention was focused on hearing the employees’ opinion, for example, members of the railroad trade union were interested in new working conditions, especially overtime, new working time constraints and other issues of concern to them.

In general, the event was useful not only for the staff of the LCTU, but also to all those who participated in it, because this topic is relevant to each employee personally. In the future, we are planning more similar initiatives, as such information must be made public and we must discuss new developments with all interested parties.

Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujas Darbo kodeksas

Nuo 2017 m. liepos 1 d. įstatymu Nr. XII-2603 įsigaliojo naujas Darbo kodeksas.
Čia pateikiame, kaip darbo kodeksas regalmentuoja darbo tarybų ir profesinių sąjungų įmonės lygyje steigimą ir funkcijas.
 
69 straipsnis. Darbo tarybos sudarymo prielaidos ir rinkimų iniciatyva
1. Darbo taryba darbdavio iniciatyva privalo būti sudaryta, kai vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau darbuotojų.
2. Darbo taryba sudaroma trejų metų kadencijai, kuri pradedama skaičiuoti nuo darbo tarybos įgaliojimų pradžios.
3. Jeigu darbovietėje yra veikianti profesinė sąjunga, kurios nariais yra daugiau kaip pusė visų darbovietės darbuotojų, darbo taryba nesudaroma, o profesinė sąjunga įgyja visus darbo tarybos įgaliojimus ir vykdo visas šio kodekso darbo tarybai priskirtas funkcijas.
 
179 straipsnis. Profesinės sąjungos
1. Profesinės sąjungos, gindamos darbuotojų darbo, profesines, ekonomines ir socialines teises ir interesus, vadovaujasi profesinių sąjungų veiklą reglamentuojančiais įstatymais, šiuo kodeksu ir savo įstatais.
2. Darbdavio (fizinio asmens, įmonės, įstaigos ar organizacijos ar šio kodekso 20 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju – padalinio (filialo, atstovybės) lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai įsteigti būtina, kad ji turėtų 20 steigėjų arba steigėjais būtų ne mažiau kaip 1/10 visų darbdavio darbuotojų, bet ne mažiau kaip trys.
3. Profesinės sąjungos taip pat turi teisę steigti profesinių sąjungų organizacijas, veikiančias šakos ar teritoriniu lygmeniu, jeigu jas sudaro ne mažiau kaip penkios profesinės sąjungos, veikiančios darbdavio lygmeniu, ir stoti į jas.
 
184 straipsnis. Šakos ir teritorinės darbo ir socialinių reikalų tarybos
1. Susitarimų tarp socialinių partnerių pagrindu gali būti steigiamos dvišalės ir trišalės darbo ir socialinių reikalų tarybos užimtumo, darbuotojų saugos ir sveikatos bei kitais darbo ir su jais susijusiems klausimams nagrinėti ir spręsti lygiateisio socialinio bendradarbiavimo pagrindu.
2. Dvišalės ir trišalės darbo ir socialinių reikalų tarybos gali būti steigiamos šakos ir teritoriniu socialinės partnerystės lygmenimis. Pagal tai, kokiu socialinės partnerystės lygmeniu steigiama atitinkama darbo ir socialinių reikalų taryba, jos šalys gali būti tuo lygmeniu veikiančios darbuotojų ir darbdavių organizacijos, valstybės ir savivaldybės institucijos.
3. Dvišalių ir trišalių darbo ir socialinių reikalų tarybų veikla nustatoma vadovaujantis jų nuostatais, kuriuos tvirtina šių tarybų steigėjai.
188 straipsnis. Kolektyvinių derybų tvarka
1. Kolektyvinėse derybose darbuotojams gali atstovauti tik profesinės sąjungos.
2. Jeigu darbdavio arba darbovietės lygmeniu veikia kelios profesinės sąjungos, darbdavio lygmens ar darbovietės lygmens kolektyvinę sutartį gali sudaryti profesinė sąjunga arba jungtinė profesinių sąjungų atstovybė ir darbdavys.
3. Jeigu nėra darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos, visuotinis darbdavio darbuotojų susirinkimas gali įgalioti šakos profesinę sąjungą vesti derybas dėl darbdavio lygmens kolektyvinės sutarties.
 
203 straipsnis. Darbuotojų ir jų atstovų teisė į informavimą ir konsultavimą
1. Šio kodekso, kolektyvinių sutarčių, darbdavio ir darbo tarybos susitarimų ir kitų darbo teisės normų nustatytais atvejais ir tvarka darbuotojai per darbo tarybas turi teisę būti informuojami ir dalyvauti konsultacijose su darbdaviais ir jų atstovais su darbuotojų darbo, socialinių, ekonominių teisių bei interesų įgyvendinimu ir gynimu susijusiais klausimais.
 
205 straipsnis. Reguliarusis informavimas ir konsultavimas
1. Darbdavys, įdarbinantis vidutiniškai dvidešimt ir daugiau darbuotojų, kartą per kalendorinius metus, tačiau ne vėliau kaip iki balandžio 1 dienos, pateikia informaciją darbo taryboms apie dabartinę ir būsimą įmonės, įstaigos, organizacijos (esant darbovietės lygmens socialinei partnerystei – ir darbovietės) veiklą, ekonominę padėtį bei darbo santykių būklę darbo tarybos reikalavimu ir privalo konsultuotis su jomis.
2. Darbdavys turi pateikti informaciją apie:
1) darbdavio būklę, struktūrą, galimus įmonės, įstaigos ar organizacijos ir jos padalinių užimtumo pokyčius, ypač iškilus grėsmei užimtumui, įskaitant informaciją apie darbuotojų skaičių, kategorijas, tarp jų ir laikinuosius darbuotojus, įvykusius ir planuojamus personalo pokyčius, galinčius turėti lemiamą reikšmę darbuotojų darbo sąlygoms ir daryti įtaką darbuotojų atleidimui iš darbo;
2) įvykusius darbo užmokesčio pokyčius ir numatomas jo tendencijas;
3) darbo laiko organizavimo ypatumus, įskaitant informaciją apie viršvalandinio darbo laiko trukmę ir jo organizavimo priežastis;
4) darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių, kurios padeda gerinti darbo aplinką, įgyvendinimo rezultatus;
5) dabartinę ir galimą įmonės, įstaigos ar organizacijos arba padalinių veiklos plėtrą ir ekonominę padėtį, įskaitant informaciją, pagrįstą įmonės, įstaigos, organizacijos finansinėmis ataskaitomis ir metiniu pranešimu (jeigu įmonė pagal teisės aktų reikalavimus privalo juos sudaryti);
6) kitus klausimus, turinčius ypatingą svarbą ekonominei ir socialinei darbuotojų padėčiai.
3. Ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos darbo taryba gali pareikalauti pradėti konsultacijas. Suteiktos informacijos pagrindu ne vėliau kaip per penkiolika darbo dienų nuo informacijos gavimo dienos pradedamos darbdavio konsultacijos su darbo taryba. Darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga darbo tarybos turi būti informuojama apie konsultacijų eigą ir turi teisę pareikšti savo nuomonę jai ir darbdaviui.
4. Kai įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje nėra darbo tarybos arba jos funkcijas įgyvendinančio darbuotojų patikėtinio, darbdavys privalo pateikti informaciją darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai. Profesinė sąjunga turi teisę pareikšti savo nuomonę darbdaviui dėl šios informacijos.
5. Darbdavys privalo vesti konsultacijas ne trumpiau kaip penkias darbo dienas nuo pirmos konsultavimosi dienos, nebent darbo taryba sutinka su kitokiu terminu.
206 straipsnis. Informavimas ir konsultavimasis tvirtinant vietinius norminius teisės aktus
1. Darbdavys, įdarbinantis vidutiniškai dvidešimt ir daugiau darbuotojų, privalo informuoti darbo tarybą ir su ja konsultuotis priimdamas sprendimus dėl šių vietinių norminių teisės aktų patvirtinimo ar pakeitimo:
1) dėl darbo tvarkos taisyklių, nustatančių bendrąją tvarką įmonėje;
2) dėl darbo normų nustatymo taisyklių ar darbo normų;
3) dėl darbo apmokėjimo sistemos, kai nėra tai nustatančios kolektyvinės sutarties;
4) dėl naujų technologinių procesų įvedimo tvarkos;
5) dėl informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo bei darbuotojų stebėsenos ir kontrolės darbo vietoje tvarkos;
6) dėl darbuotojų privataus gyvenimo apsaugą galinčių pažeisti priemonių nustatymo;
7) dėl darbuotojų asmens duomenų saugojimo politikos ir jos įgyvendinimo priemonių;
8) dėl lygių galimybių politikos įgyvendinimo ir vykdymo priežiūros principų įgyvendinimo priemonių;
9) dėl įtampą darbe mažinančių priemonių nustatymo;
10) dėl kitų darbuotojų socialinei ir ekonominei padėčiai aktualių teisės aktų.
2. Apie tokius būsimus sprendimus dėl vietinių norminių teisės aktų darbo taryba informuojama prieš dešimt darbo dienų iki planuojamo jų patvirtinimo.
3. Ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos darbo taryba gali pareikalauti pradėti konsultacijas. Suteiktos informacijos pagrindu ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo darbo tarybos pareikalavimo pradedamos darbdavio konsultacijos su darbo taryba. Dėl šio straipsnio 1 dalyje nustatytų darbdavio sprendimų gali būti sudaromi darbdavio ir darbo tarybų susitarimai.
4. Kai įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje nėra darbo tarybos arba jos funkcijas įgyvendinančio darbuotojų patikėtinio, darbdavys privalo pateikti informaciją darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai. Profesinė sąjunga turi teisę pareikšti savo nuomonę darbdaviui dėl būsimų darbdavio sprendimų.
5. Darbdavys privalo vesti konsultacijas ne trumpiau kaip penkias darbo dienas nuo pirmos konsultavimosi dienos, nebent darbuotojų atstovai sutinka su kitokiu terminu.
 
210 straipsnis. Darbuotojų atstovų dalyvavimas juridinio asmens valdyme
1. Šio kodekso ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka darbuotojų atstovai turi teisę skirti dalį juridinio asmens kolegialaus valdymo ar priežiūros organo, kuris skiriamas ar renkamas pagal šių juridinių asmenų veiklą reglamentuojančius teisės aktus ar steigimo dokumentus, narių.
2. Darbuotojų atstovų paskirti nariai turi tokias pačias teises ir pareigas, kaip ir kiti juridinio asmens kolegialaus valdymo ar priežiūros organo nariai.
 
211 straipsnis. Darbuotojų atstovų teisės skirti juridinio asmens kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narius įgyvendinimas
1. Teisę skirti dalį įmonės, įstaigos ar organizacijos kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narių, kaip nurodyta šio kodekso 210 straipsnyje, turi darbdavio lygmeniu veikiantys darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys.
212 straipsnis. Darbuotojų atstovų dalyvavimas darbdaviui priimant kitus sprendimus
1. Kolektyvinių sutarčių ar darbdavio ir darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų susitarimų nustatytais atvejais ir tvarka gali būti sudaryta galimybė darbuotojų atstovams stebėtojo ar patariamojo balso teise dalyvauti darbdavio kolegialaus valdymo ar priežiūros organų susitikimuose, kai juose sprendžiami su įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojų darbo sąlygomis susiję klausimai.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytų susitikimų metu darbuotojų atstovams turi būti suteikta teisė pareikšti nuomonę svarstomais darbuotojų darbo sąlygų klausimais.