On November 10, 2017 a round table discussion “Movement of workers in the Context of the EU Eastern Neighborhood Policy” was held in Druskininkai.

On November 10, 2017 a round table discussion “Movement of workers in the Context of the EU Eastern Neighborhood Policy” was held in Druskininkai. Participants: the counselor of the mayor of Druskininkai Irena Lytikienė, temporarily performing the duty of the Consul of the Republic of Lithuania in Belarus (Gdynia) Genadijus Mackelis, members of the European Economic and Social Committee Daiva Kvedaraitė and Gintaras Morkis, representative of the Ministry of Social Security and Labor of the Republic of Lithuania Rasa Malaiškienė, Deputy Chief Inspector of the State Labor Inspectorate Dalius Čeponas, Head of the Immigration Department of the Migration Department under the Ministry of the Interior Affairs Lucija Voisnis, Chairman of the Lithuanian Carriers’ Trade Union Petras Grėbliauskas and Vice-Chairman Audrius Cuzanauskas, member of the Presidium of the “Linava” Association Artūras Tementas, chairman of the Lithuanian Transport Workers’ Trade Union Forum Ramūnas Narbutas and other representatives of the trade unions and non-governmental organizations. The purpose of the meeting was to discuss the situation of workers’ mobility in the context of the EU Eastern Neighborhood Policy. The participants presented the Eastern Partnership Initiative by the EESC, the EU directives governing the life and work of the third-country nationals, the SLI’s report on dealing with third country nationals trying to work in Lithuania, the Mobility Partnership Agreement, the procedures and hardships of employing foreigners and third-country worker’s problems.

On the 3rd of November 2017, a roundtable discussion “A New Skills Agenda for Europe. Working together towards increasing human capital, employability and competitiveness. What to expect in Lithuania?” took place in the LCTU headquarters

On the 3rd of November, 2017 a round table discussion “A New Skills Agenda for Europe. Working together to increase human capital, employability and competitiveness. What to expect in Lithuania?” was held in Vilnius. The event was attended by the representatives of the Lithuanian education and non-formal education, state institutions, trade unions, youth organizations and the EESC. Key topics were presented: the EESC’s activities, its members and the importance of this topic, the aspect of digitization and robotics, the threat to current work and how this could be addressed, the EESC’s opinion on the New Skills Agenda, representatives of the Ministries of the Republic of Lithuania shared information on what is already being implemented in the context of the implementation of the EC’s Communique on A New Skills Agenda for young people’s skills and competences. After the event, a discussion was held among all the participants in the event about education, its reform and what is being done and will be done to help young people in choosing a profession.

Lapkričio 3 d. Lietuvos Vežėjų Profesinės Sąjungos būstinėje įvyko apskritojo stalo diskusija „Nauja įgūdžių darbotvarkė Europai. Drauge dirbant didinti žmogiškąjį kapitalą, įdarbinimo galimybes ir konkurencingumą. Ko tikėtis Lietuvoje?“

Lapkričio 3 d. Vilniuje vyko apskritojo stalo diskusija „Nauja įgūdžių darbotvarkė Europai. Drauge dirbant didinti žmogiškąjį kapitalą, įdarbinimo galimybes ir konkurencingumą. Ko tikėtis Lietuvoje?“  Renginyje dalyvavo Lietuvos švietimo ir neformalaus švietimo, valstybinių institucijų, profesinių sąjungų, jaunimo organizacijų, EESRK atstovai. Jo metu buvo pristatytos svarbiausios temos: EESRK veikla ir jos nariai bei svarba šiai temai, skaitmeninimo ir robotizacijos aspektas, grėsmės dabartiniams darbams ir kaip galima būtų spręsti šią problemą, EESRK nuomonė dėl Naujų įgūdžių darbotvarkės, LR ministerijų atstovai pasidalino informacija apie tai, kas šiuo metu jau daroma įgyvendinant EK komunikatą dėl naujų įgūdžių darbotvarkės keliant jaunų žmonių įgūdžius ir kompetencijas. Po renginio įvyko diskusija tarp visų renginio dalyvių apie švietimą, jo reformavimą bei tai, kas daroma ir bus daroma siekiant pagelbėti jauniems žmonėms renkantis profesiją.

On the October 27, 2017, the third round table discussion “Circular (closed cycle) economy situation and perspectives in Lithuania” has taken place in Klaipėda

On the October 27, 2017, the third round table discussion on the circular economy “Circular (closed cycle) economy situation and perspectives in Lithuania” has taken place in the City Hall of Klaipėda. The event was attended by many stakeholders from Klaipėda: representatives of business associations, trade unions NGOs, Šarūnas Jonas Tamulis, deputy director of the Klaipėda Regional Waste Management Center, Chief of Klaipėda SFVS Antanas Baužas, as well as Klaipėda City Mayor Vytautas Grubliauskas, who also addressed waste recycling issues in Lithuania. He declared the position of the city on the issue of circular economy and emphasized that there is still some room for improvement in this area in Klaipeda. In his opinion, this discussion is very important for the non-governmental sector and supported it in the words of his greeting speech. He emphasized that Klaipeda could serve as an example in implementing important governmental projects, including the circular economy.

During the conference, three examples of circular economy operating in Klaipėda city were presented:

  • In the port of Klaipeda, 5000 cars are imported from the USA each year, and the mechanics working in Klaipeda refurbish and turn them into new ones again.
  • There are also two companies in Klaipeda, which make up about 12% of the total European plastic granules. They are both involved in recycling plastic into granules. In addition, in the future plastic will be converted to cellulose from biomass.
  • The Klaipėda Regional Waste Management Center is currently able to produce construction materials from waste incinerator ash.

In general, there is currently an increased demand for secondary raw materials that could stimulate investment in sustainable economic processes. As the member of the Environmental Protection Committee of the Parliament of the Republic of Lithuania could not participate in the discussion, Virginija Vingrinė, a Member of the Seimas, spoke in his turn. She highlighted the importance of tackling ecological issues and the prospects of the circular economy in creating new businesses that are pursuing EU sustainable development policies.

The Lithuanian Carriers’ Union is pleased to be able to contribute to these series of events, as we not only educate civil society and institutions, but we also learn a lot about the areas in which gaps still exist and how they can be filled. During the event, we heard a lot of different opinions and problems in the field of circular economy, and not only about that. There are still a number of cities in which these discussions will be organized, since only discussion helps to identify and solve all the problems.

 

Spalio 27 d. Klaipėdoje įvyko apskritojo stalo diskusija „Žiedinės (uždaro ciklo) ekonomikos situacija ir perspektyvos Lietuvoje“

Spalio 27 d. Klaipėdos miesto Rotušėje įvyko jau trečioji apskritojo stalo diskusija apie žiedinę ekonomiką „Žiedinės (uždaro ciklo) ekonomikos situacija ir perspektyvos Lietuvoje“. Renginyje dalyvavo daugybė suinteresuotų šalių iš Klaipėdos: verslo asociacijų, profesinių sąjungų NVO atstovai, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro pavaduotojas Šarūnas Jonas Tamulis, Klaipėdos VMVT viršininkas Antanas Bauža, taip pat dėmesį atliekų perdirbimo klausimams Lietuvoje išreiškė ir Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, kuris pristatė Klaipėdos miesto poziciją žiedinės ekonomikos klausimu ir pabrėžė, jog Klaipėdai dar yra kur tobulėti šioje srityje. Jo nuomone, ši diskusija yra itin svarbi ir nevyriausybiniam sektoriui ir palaikė ją savo sveikinimo žodyje. Jis pabrėžė, jog Klaipėda galėtų būti pavyzdys įgyvendinant svarbių vyriausybinių projektų įgyvendinimo klausimais įskaitant ir žiedinę ekonomiką.

Konferencijos metu buvo pristatyti 3 Klaipėdoje veikiantys žiedinės ekonomikos pavyzdžiai:

  • Klaipėdos uoste kasmet importuojama 5000 automobilių iš JAV, kurias Klaipėdoje dirbantys mechanikai atnaujina ir paverčia veikiančiais.
  • Taip pat Klaipėdoje yra 2 įmonės, kurios pagamina apie 12% visos Europos plastiko granulių. Jos abi užsiima plastiko perdirbimu į granules. Be to, ateityje ketinama plastiką apskritai pakeisti į celiuliozę gaminamą iš biomasės.
  • Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras šiuo metu jau gali gaminti statybines medžiagas iš atliekų deginimo jėgainės pelenų.

Apskritai šiuo metu yra padidėjusi antrinių žaliavų paklausa, kas galėtų paskatinti investicijas į tvarius ekonominius procesus. Kadangi LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas diskusijoje dalyvauti negalėjo, vietoje jo sveikinimo žodį tarė Seimo narė Virginija Vingrinė. Ji pabrėžė ekologinių klausimų sprendimo svarbą ir žiedinės ekonomikos perspektyvas kuriant naujus verslus įgyvendinant ES tvarios plėtros politiką.

EESRK narė Daiva Kvedaraitė pristatė klaipėdiečiams EESRK ir jo veiklą, skyrius skirtus įvairių sričių klausimų svarstymui bei EESRK žiedinės ekonomikos paketo punktus ir pagrindinę poziciją, kuris susideda iš 3 ramsčių:

  • Politinio dialogo
  • Koordinavimo
  • Žinių, nacionalinės strategijos ir gerosios patirties

LR ūkio ministerijos Pramonės ir prekybos departamento direktorius Vaidas Gricius pristatė investavimą į ekoinovacijas. Jis nurodė, jog valstybė šiuo metu yra suinteresuota pagelbėti smulkiam ir vidutiniam verslui finansiškai skatinant žiedinės ekonomikos plėtrą. Jau yra 3 iš 15 valstybinių projektų, kurie yra susiję su ekoinovacijomis. Valstybė taip pat nori, jog įmonės skatintų savo vartotojus rinktis perdirbtus produktus. Anot jo, Lietuvos verslas pamažu supranta teikiamą naudą ir priima šias valstybės iniciatyvas. Džiugu, jog Lietuvos pramonei yra aktyviai siūloma naudoti atsinaujinančius energijos išteklius. Žalioji pramonė skatinama ir per viešuosius pirkimus taikant lengvatas tiems, kas vykdo veiklą, kurioje yra naudojamas žiedinės ekonomikos pramonės modelis. Buvo paminėtas ir ekologinis projektavimas, pagal kurį pramonėje turėtų būti gaminami tik tokie įrengimai, kurie kuo efektyviau panaudoja energiją/žaliavas. Renginyje buvo pasiūlyta galimybė skatinti visas ministerijas šviesti ir skatinti Lietuvos visuomenę apie žiedinę ekonomiką.

LR Seimo narė taip pat skaitė pranešimą apie Uždaro ciklo ekonomikos situaciją Lietuvoje. Ji pristatė pagrindinius atliekų perdirbimo būdu ir pabrėžė, jog turėtų būti deginama ne daugiau nei 20-25% atliekų, tuo tarpu visa kita turėtų būti perdirbama. Viena iš pagrindinių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nuostatų – uždaro ciklo ekonomikos ir ekologiško ūkio plėtra, žalieji pirkimai bei elektronikos produktų atnaujinimas.

Klaipėdos VMVT viršininkas kalbėjo apie gyvulinių atliekų perdirbimo metodus ir saugą Lietuvoje. Jis paminėjo gerą žiedinės ekonomikos pavyzdį: Klaipėdos rajone veikia įmonė „Marsas“, kuri gamina pašarą katėms. Ji pagamina nemažai atliekų, kurias parduoda, pvz. biokompostą. Jo teigimu, gyvulinės ir organinės kilmės pramoninės atliekos yra itin svarbus žiedinės ekonomikos aspektas, kadangi tai gali sukelti labai žalingų padarinių tiek aplinkai, tiek ir aplinkinių žmonių sveikatai. Dėl šios priežasties būtina tas atliekas tinkamai surinkti ir panaudoti, kad jos nebūtų netinkamai tvarkomos ir nepatektų į aplinką.

Po dalyvių pranešimų įvyko diskusija tarp Klaipėdos gyventojų bei darbuotojų ir KRATC (Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro) atstovų. Gyventojams nepatiko KRATC sprendimai dėl požeminių konteinerių perkėlimo toliau nuo daugiabučių ir gyvenamųjų namų. KRATC atstovai argumentavo, jog tokį sprendimą priėmė Klaipėdos Savivaldybės tarybos atstovai, o ne KRATC. Kilo daug klausimų dėl atliekų išvežimo ir administravimo. Buvo kalbama apie gyventojams tenkančią atliekų administravimo naštą, ypatingai, kalbant apie kainos ir butų kvadratūros santykį. Diskusijos metu buvo linkstama prie išvados, jog didelę įtaką atliekų administravimui turi Klaipėdos miesto savivaldybė, o ne KRATC, kuris tik vykdo tai, ką nusprendžia savivaldybė. Bet kuriuo atveju, visuomenė diskusijoje išreiškė kritiką KRATC ir Klaipėdos miesto savivaldybei dėl neatsižvelgimo į savo gyventojų poreikius, ypatingai, į socialinę nelygybę tarp pensinio amžiaus ir dirbančiųjų mokėjimo už šiukšlių tvarkymą. Ironiška, kad pati Klaipėdos savivaldybė šioje diskusijoje nedalyvavo.

Renginys atskleidė ir kitą svarbią problemą – žemą visuomenės žinių lygį apie žiedinę ekonomiką, kadangi diskusijos metu kai kuriems svečiams kartais buvo gan sunku suprasti, apie ką konkrečiai eina kalba ir apie kokio lygio problemas diskutuojama. Tai rodo, kaip svarbu yra šviesti visuomenę apie žaliavų perdirbimą ir uždaro ciklo ekonominį modelį, nes norėdami sukurti tokį modelį visų pirmiausia turime pradėti nuo visuomenės švietimo.

Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga džiaugiasi galėdama prisidėti ir dalyvauti šiame renginių cikle, kadangi mes ne tik šviečiame pilietinę visuomenę ir institucijas, bet ir sužinome daug apie tai, kokiose srityse vis dar yra spragų ir kaip jas galima būtų užpildyti. Renginio metu išgirdome labai daug skirtingų nuomonių ir problemų žeidinės ekonomikos tema ir ne tik. Liko dar nemažai miestų, kuriuose buvo organizuojamos šios diskusijos, nes tik diskusijos padeda identifikuoti ir spręsti problemas.

Spalio 25 d. Kaune viešbutyje „Europa Royale“ įvyko paskutinioji Valstybinės darbo inspekcijos organizuota konferencija tema: „Saugios darbo vietos visoms amžiaus grupėms“

Spalio 25 d. Kaune viešbutyje „Europa Royale“ įvyko paskutinioji Valstybinės darbo inspekcijos organizuota konferencija iš 2 metus (2016-2017) trukusio konferencijų ciklo darbuotojų sveikatos apsaugos ir saugos darbe tema: „Saugios darbo vietos visoms amžiaus grupėms“. Renginyje pristatyta geroji Lietuvos ir užsienio įmonių patirtis gerinant darbuotojų darbo sąlygas tiek suteikiant jiems galimybę gauti kokybišką poilsį ir rūpinimąsi sveikata bei apsaugoti juos nuo kenksmingų darbo sąlygų ir ilgalaikių padarinių.

Konferencijoje dalyvavo ir dalyvius pasveikino pats VDI vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius  Jonas Gricius. Pranešimus skaitė EU-OSHA Lietuvos ryšių punkto koordinatorė Nerita Šot, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto atstovė Prof. Dr. Ilona  Bučiūnienė, AB „Vilniaus baldai“, UAB „SDG“, UAB „Hegelmann Transporte“ ir UAB „Betonika“ atstovai, kurie dalinosi gerąja patirtimi. Renginyje dalyvavome ir mes, Lietuvos vežėjų atstovai bei AB „Lietuvos Geležinkeliai“ profesinės sąjungos „Solidarumas“ nariai. Renginys buvo skirtas šviesti ir parodyti dalyviams teigiamus rūpinimosi savo darbuotojų sveikata aspektus bei galimybes lietuviškose ir lietuviškose užsienio kapitalo įmonėse. Tai tikrai yra įmanoma, tik reikia pasistengti ir parodyti iniciatyvą.