Naujos žinios Klaipėdos regiono darbuotojams iš užsienio

Lietuvos profesinių sąjungų Aljansas kartu su Lietuvos vežėjų profesine sąjunga ir partneriais organizuoja konsultacijas dirbantiems Lietuvoje ukrainiečiams. Šį kartą š. m. kovo mėn. 3‒4 dienomis vedė užsiėmimą ukrainiečių bendruomenei Klaipėdoje, o vėliau jų situacijai aptarti surengė susitikimą Klaipėdos miesto savivaldybėje. Viešėdami uostamiestyje Aljanso atstovai susitiko ir su Raudonojo Kryžiaus Klaipėdos skyriaus vadove Jolanta Jonikienė bei aptarė bendradarbiavimo galimybes. Viena iš jų ‒ pravesti šviečiamuosius prevencinius seminarus ukrainiečiams Klaipėdos regione. 

Birželio mėn. 20 d. įvyko pirmasis internetinis susitikimas, kuriame konsultacijas teikė LPSA pirmininkas Audrius Cuzanauskas bei Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos pirmininkė Rita Kairienė. Atstovai ne tik pristatė pagrindinius Lietuvoje galiojančius teisinius aspektus darbo santykių tema, bet atsakinėjo ir į dalyvių klausimus.

Pirmiausia ukrainiečiams buvo priminta, koks Lietuvoje nuo 2024 m. sausio mėn. yra įsigaliojęs minimalus atlyginimas bei atlyginimas vairuotojams, dirbantiems Lietuvoje ir užsienyje. Taip pat akcentuota, jog šis minimalus atlygis negali būti mažesnis, jei darbuotojas dirba pilną darbo dieną. Be to, pirmininkė R. Kairienė priminė, kad visi darbuotojai pagal Darbo kodeksą privalo iš darbdavio gauti atlyginimų lapelį, kuriame nurodytas dirbtų dienų skaičius ir atlygis. Aptarta ir atostogų tvarka bei trukmė, akcentuota tai, jog šeimos, turinčios mažamečių vaikų, gali gauti papildomą laisvą dieną. Pirmininkė priminė, kad bet kokie susitarimai su darbdaviu turi atsispindėti sutartyje raštiškai, nes žodinius susitarimus įrodyti kilus ginčams labai sunku.

Seminaro dalyviai į diskusiją įsitraukė aktyviai ir domėjosi tokiais klausimais, kaip darbuotojų mokesčių dydis Lietuvoje, neįgaliųjų įsidarbinimo galimybės, grąžintini mokesčiai pateikus pajamų deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai ir pan. Atsakinėdamas į ukrainiečių klausimus Aljanso vadovas A. Cuzanauskas pažymėjo, jog visi socialiniai mokesčiai, kuriuos Lietuvoje sumoka ukrainiečiai, kaupiasi pensijai, o mokesčius darbuotojas gali susigrąžinti tik nuo gautų pajamų. Jis taip pat akcentavo, kad tam, jog būtų gaunama minimali pensija, reikia būti Lietuvoje išdirbus mažiausiai 15 metų.

Seminaro dalyviams buvo itin aktualus klausimas, kaip Lietuvoje apskaičiuojamas darbo laikas dirbant per šventines dienas, naktimis arba savaitgaliais, ar darbo valandos turi skirtingus įkainius. A. Cuzanauskas atsakė, kad nesvarbu, kokią darbo sutartį yra pasirašęs darbuotojas, darbo laiko įkainių apskaičiavimas dirbant viršvalandžius, per šventines dienas ir pan. yra nurodyti Darbo kodekse, kurie negali būti apskaičiuojami kitaip.

Taip pat ukrainiečiai klausinėjo, ką daryti tokiu atveju, kai atlygis dirbant viršvalandžius yra apskaičiuojamas neteisingai. Pirmiausia A. Cuzanauskas patarė, jog reiktų kreiptis į patį darbdavį ir bandyti išsiaiškinti tarpusavyje. Tokiu atveju, jei darbdavys visiškai nesutinka su darbuotojo nusiskundimu, rekomenduotina tokį paklausimą darbdaviui rašyti raštiškai. Be to, A. Cuzanauskas pridūrė, kad darbuotojo skundas turi būtinai būti užfiksuotas, pasirašytas įmonės sekretoriaus, vadovo ir pan. – tai bus svarus dokumentas vėliau siekiant išsiaiškinti šiuos klausimus teisiškai. Aljanso pirmininkas akcentavo, kad jei darbuotojas, sakykime, kreipiasi į pirmosios instancijos teismą, jis turi būti paruošęs visus reikalingus dokumentus, įrodančius savo skundo pagrįstumą. Tik tokiu atveju komisija arba teismas gali pradėti nagrinėti pretenzijas.

A. Cuzanauskas pridūrė, kad tą dieną, kai darbuotojas yra atleidžiamas iš darbo arba išeina savo noru, su juo turi būti visiškai atsiskaityta. Kitaip darbdaviui gresia baudos už kiekvieną pradelstą dieną.

Kaip svarbus klausimas buvo aptariamas darbuotojų atleidimas iš darbo. Pirmininkė R. Kairienė teigė, kad dažnai pasitaiko atvejų, kai darbuotojai atleidžiami iš pareigų be jokio išankstinio raštiško įspėjimo, tiesiog apie tai informuojant žodžiu. Patikėję darbuotojai kitą dieną į darbą neateina, o darbuotojo atleidimas įforminamas kaip grubus Darbo kodekso pažeidimas ir darbuotojas atleidžiamas dėl savo kaltės. R. Kairienė pabrėžė, kad toks darbdavio elgesys yra neteisėtas ir darbuotojas apie atleidimą iš darbo turi žinoti iš anksto bei gauti apie tai dokumentą. Tokiame rašte taip pat turi dar ir būti nurodyta, pagal kokį Darbo kodekso straipsnį darbuotojas yra atleidžiamas.

Toliau ukrainiečiai domėjosi, kokiais atvejais darbuotojas gali būti atleistas iš darbo. R. Kairienė priminė, kad iš darbo atleisti gali ne tik darbdavys, bet savo noru išeiti gali ir pats darbuotojas, tik pažymėjo, kad visa tai turi būti užfiksuota raštiškai.

Iš pateiktų ukrainiečių klausimų buvo galima suprasti, kad užsieniečiai vis dar nedrąsiai gina savo teises, bijo kreiptis ne tik į pačius darbdavius ir išsakyti pretenzijas, bet ir į profesines sąjungas, darbo ginčų komisijas. Tačiau R. Kairienė padrąsino, kad to nereiktų bijoti, nes pasitaiko nemažai atvejų, kai darbuotojas ne tik susigrąžina nepriemokas, kompensacijas, bet ir būna grąžintas į darbą.

Dalinkitės:
Facebook
El. paštu

Skaitykite kitas naujienas