2017 m. rugpjūčio 10 d. Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga organizavo seminarą: „Naujas Darbo kodeksas. Kolektyvinis darbuotojų atstovavimas. Darbo tarybos ar profesinės sąjungos?“

2017 m. rugpjūčio 10 d. Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga (LVPS) organizavo seminarą: „Naujas Darbo kodeksas. Kolektyvinis darbuotojų atstovavimas. Darbo tarybos ar profesinės sąjungos?“. Seminaras vyko Vilniuje, Labdarių g. 5. Seminare dalyvavo ir pranešimus skaitė Valstybinės darbo inspekcijos atstovė Dovilė Gaušienė, taip pat buvusi LR Socialinės apsaugos ir darbo ministrė šiuo metu nepriklausoma ekspertė Algimanta Pabedinskienė, LVPS vadovas, teisininkas Petras Grėbliauskas, renginį moderavo EESRK narė Daiva Kvedairaitė.

Renginio metu dalyviai iš įvairių profesinių sąjungų išklausė pranešimus apie aktualius jiems pakeitimus naujajame darbo kodekse. VDI atstovė Dovilė Gaušienė sulaukė daugybės konkrečių klausimų iš seminaro dalyvių dėl naujojo kodekso problematikos ir tam tikrų aspektų, kurie nėra iki galo išbaigti naujajame darbo įstatyme. Algimanta Pabedinskienė ragino profesines sąjungas reformuoti savo požiūrį ir skatinti savo narius užimti nuosaikesnes, diplomatiškesnes pozicijas derantis su darbdaviais, o svarbiausia – vienytis ir kartu siekti bendrų tikslų, nes šiuo metu profesinės sąjungos turi gana neigiamą įvaizdį, kuris trukdo joms sėkmingai plėtoti socialinį dialogą.

LVPS pirmininkas Petras Grėbliauskas kritikavo naująjį darbo kodeksą, bet atrado ir teigimų jo aspektų, tačiau jo pozicija išliko skeptiška. Buvo paminėta, jog daugumoje ES valstybių viskas sprendžiama kolektyvinių sutarčių keliu, todėl tose šalyse nėra būtinybės darbo kodeksams – ko turėtų siekti ir Lietuva. Nemažai dėmesio skirta darbuotojų nuomonei išgirsti, pavyzdžiui, geležinkeliečių profesinės sąjungos nariai domėjosi naujomis darbo sąlygomis, ypatingai – viršvalandžių apmokėjimo tvarka, naujais darbo laiko apribojimais ir kitais jiems aktualiais klausimais.

Apskritai renginys buvo naudingas ne tiek LVPS nariams, bet ir visiems jame dalyvavusiems, nes ši tema yra aktuali kiekvienam darbuotojui. Ateityje planuojame daugiau panašių iniciatyvų, kadangi tokia informacija privalo būti viešinama ir apie naujus pokyčius turime diskutuoti su visomis suinteresuotomis šalimis.

**IN ENGLISH**

On the 10th of August, 2017, Lithuania’s Carriers’ Trade Union (LCTU) organized a seminar “New Labor Code. A collective representation of employees. Work councils or trade unions?” The seminar was held in Vilnius, Labdarių st. 5. It was attended by the representatives of the State Labor Inspectorate Dovilė Gaušienė, as well as, the former Minister of Social Security and Labor of the Republic of Lithuania, currently an independent expert Algimanta Pabedinskiene, chairman of the LCTU, lawyer Petras Grėbliauskas, the event has been moderated by the EESC member Daiva Kvedairaitė.

During the event, participants from various trade unions heard reports on changes that were relevant to them in the context of the new Labor Code. SLI representative Dovilė Gaušienė has received a number of specific questions from the seminar participants on the issues of the new code and on certain aspects that are not fully completed in the new Labor Law. Algimanta Pabedinskienė urged trade unions to reform their attitudes and encourage their members to take a more moderate, diplomatic position in negotiating with employers, and most importantly, to unite and pursue common goals, because at the moment trade unions have a rather negative image that prevents them from successfully developing the social dialogue.

The Chairman of the LCTU, Petras Grėbliauskas, criticized the new Labor Code, but also discovered some positive aspects of its statements, but his position remained mostly skeptical. It has been mentioned that in most EU countries everything is being solved through collective agreements, so there is no need for labor codes in these countries whatsoever and Lithuania should also do the same. A lot of attention was focused on hearing the employees’ opinion, for example, members of the railroad trade union were interested in new working conditions, especially overtime, new working time constraints and other issues of concern to them.

In general, the event was useful not only for the staff of the LCTU, but also to all those who participated in it, because this topic is relevant to each employee personally. In the future, we are planning more similar initiatives, as such information must be made public and we must discuss new developments with all interested parties.

Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujas Darbo kodeksas

Nuo 2017 m. liepos 1 d. įstatymu Nr. XII-2603 įsigaliojo naujas Darbo kodeksas.
Čia pateikiame, kaip darbo kodeksas regalmentuoja darbo tarybų ir profesinių sąjungų įmonės lygyje steigimą ir funkcijas.
 
69 straipsnis. Darbo tarybos sudarymo prielaidos ir rinkimų iniciatyva
1. Darbo taryba darbdavio iniciatyva privalo būti sudaryta, kai vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau darbuotojų.
2. Darbo taryba sudaroma trejų metų kadencijai, kuri pradedama skaičiuoti nuo darbo tarybos įgaliojimų pradžios.
3. Jeigu darbovietėje yra veikianti profesinė sąjunga, kurios nariais yra daugiau kaip pusė visų darbovietės darbuotojų, darbo taryba nesudaroma, o profesinė sąjunga įgyja visus darbo tarybos įgaliojimus ir vykdo visas šio kodekso darbo tarybai priskirtas funkcijas.
 
179 straipsnis. Profesinės sąjungos
1. Profesinės sąjungos, gindamos darbuotojų darbo, profesines, ekonomines ir socialines teises ir interesus, vadovaujasi profesinių sąjungų veiklą reglamentuojančiais įstatymais, šiuo kodeksu ir savo įstatais.
2. Darbdavio (fizinio asmens, įmonės, įstaigos ar organizacijos ar šio kodekso 20 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju – padalinio (filialo, atstovybės) lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai įsteigti būtina, kad ji turėtų 20 steigėjų arba steigėjais būtų ne mažiau kaip 1/10 visų darbdavio darbuotojų, bet ne mažiau kaip trys.
3. Profesinės sąjungos taip pat turi teisę steigti profesinių sąjungų organizacijas, veikiančias šakos ar teritoriniu lygmeniu, jeigu jas sudaro ne mažiau kaip penkios profesinės sąjungos, veikiančios darbdavio lygmeniu, ir stoti į jas.
 
184 straipsnis. Šakos ir teritorinės darbo ir socialinių reikalų tarybos
1. Susitarimų tarp socialinių partnerių pagrindu gali būti steigiamos dvišalės ir trišalės darbo ir socialinių reikalų tarybos užimtumo, darbuotojų saugos ir sveikatos bei kitais darbo ir su jais susijusiems klausimams nagrinėti ir spręsti lygiateisio socialinio bendradarbiavimo pagrindu.
2. Dvišalės ir trišalės darbo ir socialinių reikalų tarybos gali būti steigiamos šakos ir teritoriniu socialinės partnerystės lygmenimis. Pagal tai, kokiu socialinės partnerystės lygmeniu steigiama atitinkama darbo ir socialinių reikalų taryba, jos šalys gali būti tuo lygmeniu veikiančios darbuotojų ir darbdavių organizacijos, valstybės ir savivaldybės institucijos.
3. Dvišalių ir trišalių darbo ir socialinių reikalų tarybų veikla nustatoma vadovaujantis jų nuostatais, kuriuos tvirtina šių tarybų steigėjai.
188 straipsnis. Kolektyvinių derybų tvarka
1. Kolektyvinėse derybose darbuotojams gali atstovauti tik profesinės sąjungos.
2. Jeigu darbdavio arba darbovietės lygmeniu veikia kelios profesinės sąjungos, darbdavio lygmens ar darbovietės lygmens kolektyvinę sutartį gali sudaryti profesinė sąjunga arba jungtinė profesinių sąjungų atstovybė ir darbdavys.
3. Jeigu nėra darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos, visuotinis darbdavio darbuotojų susirinkimas gali įgalioti šakos profesinę sąjungą vesti derybas dėl darbdavio lygmens kolektyvinės sutarties.
 
203 straipsnis. Darbuotojų ir jų atstovų teisė į informavimą ir konsultavimą
1. Šio kodekso, kolektyvinių sutarčių, darbdavio ir darbo tarybos susitarimų ir kitų darbo teisės normų nustatytais atvejais ir tvarka darbuotojai per darbo tarybas turi teisę būti informuojami ir dalyvauti konsultacijose su darbdaviais ir jų atstovais su darbuotojų darbo, socialinių, ekonominių teisių bei interesų įgyvendinimu ir gynimu susijusiais klausimais.
 
205 straipsnis. Reguliarusis informavimas ir konsultavimas
1. Darbdavys, įdarbinantis vidutiniškai dvidešimt ir daugiau darbuotojų, kartą per kalendorinius metus, tačiau ne vėliau kaip iki balandžio 1 dienos, pateikia informaciją darbo taryboms apie dabartinę ir būsimą įmonės, įstaigos, organizacijos (esant darbovietės lygmens socialinei partnerystei – ir darbovietės) veiklą, ekonominę padėtį bei darbo santykių būklę darbo tarybos reikalavimu ir privalo konsultuotis su jomis.
2. Darbdavys turi pateikti informaciją apie:
1) darbdavio būklę, struktūrą, galimus įmonės, įstaigos ar organizacijos ir jos padalinių užimtumo pokyčius, ypač iškilus grėsmei užimtumui, įskaitant informaciją apie darbuotojų skaičių, kategorijas, tarp jų ir laikinuosius darbuotojus, įvykusius ir planuojamus personalo pokyčius, galinčius turėti lemiamą reikšmę darbuotojų darbo sąlygoms ir daryti įtaką darbuotojų atleidimui iš darbo;
2) įvykusius darbo užmokesčio pokyčius ir numatomas jo tendencijas;
3) darbo laiko organizavimo ypatumus, įskaitant informaciją apie viršvalandinio darbo laiko trukmę ir jo organizavimo priežastis;
4) darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių, kurios padeda gerinti darbo aplinką, įgyvendinimo rezultatus;
5) dabartinę ir galimą įmonės, įstaigos ar organizacijos arba padalinių veiklos plėtrą ir ekonominę padėtį, įskaitant informaciją, pagrįstą įmonės, įstaigos, organizacijos finansinėmis ataskaitomis ir metiniu pranešimu (jeigu įmonė pagal teisės aktų reikalavimus privalo juos sudaryti);
6) kitus klausimus, turinčius ypatingą svarbą ekonominei ir socialinei darbuotojų padėčiai.
3. Ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos darbo taryba gali pareikalauti pradėti konsultacijas. Suteiktos informacijos pagrindu ne vėliau kaip per penkiolika darbo dienų nuo informacijos gavimo dienos pradedamos darbdavio konsultacijos su darbo taryba. Darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga darbo tarybos turi būti informuojama apie konsultacijų eigą ir turi teisę pareikšti savo nuomonę jai ir darbdaviui.
4. Kai įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje nėra darbo tarybos arba jos funkcijas įgyvendinančio darbuotojų patikėtinio, darbdavys privalo pateikti informaciją darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai. Profesinė sąjunga turi teisę pareikšti savo nuomonę darbdaviui dėl šios informacijos.
5. Darbdavys privalo vesti konsultacijas ne trumpiau kaip penkias darbo dienas nuo pirmos konsultavimosi dienos, nebent darbo taryba sutinka su kitokiu terminu.
206 straipsnis. Informavimas ir konsultavimasis tvirtinant vietinius norminius teisės aktus
1. Darbdavys, įdarbinantis vidutiniškai dvidešimt ir daugiau darbuotojų, privalo informuoti darbo tarybą ir su ja konsultuotis priimdamas sprendimus dėl šių vietinių norminių teisės aktų patvirtinimo ar pakeitimo:
1) dėl darbo tvarkos taisyklių, nustatančių bendrąją tvarką įmonėje;
2) dėl darbo normų nustatymo taisyklių ar darbo normų;
3) dėl darbo apmokėjimo sistemos, kai nėra tai nustatančios kolektyvinės sutarties;
4) dėl naujų technologinių procesų įvedimo tvarkos;
5) dėl informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo bei darbuotojų stebėsenos ir kontrolės darbo vietoje tvarkos;
6) dėl darbuotojų privataus gyvenimo apsaugą galinčių pažeisti priemonių nustatymo;
7) dėl darbuotojų asmens duomenų saugojimo politikos ir jos įgyvendinimo priemonių;
8) dėl lygių galimybių politikos įgyvendinimo ir vykdymo priežiūros principų įgyvendinimo priemonių;
9) dėl įtampą darbe mažinančių priemonių nustatymo;
10) dėl kitų darbuotojų socialinei ir ekonominei padėčiai aktualių teisės aktų.
2. Apie tokius būsimus sprendimus dėl vietinių norminių teisės aktų darbo taryba informuojama prieš dešimt darbo dienų iki planuojamo jų patvirtinimo.
3. Ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos darbo taryba gali pareikalauti pradėti konsultacijas. Suteiktos informacijos pagrindu ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo darbo tarybos pareikalavimo pradedamos darbdavio konsultacijos su darbo taryba. Dėl šio straipsnio 1 dalyje nustatytų darbdavio sprendimų gali būti sudaromi darbdavio ir darbo tarybų susitarimai.
4. Kai įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje nėra darbo tarybos arba jos funkcijas įgyvendinančio darbuotojų patikėtinio, darbdavys privalo pateikti informaciją darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai. Profesinė sąjunga turi teisę pareikšti savo nuomonę darbdaviui dėl būsimų darbdavio sprendimų.
5. Darbdavys privalo vesti konsultacijas ne trumpiau kaip penkias darbo dienas nuo pirmos konsultavimosi dienos, nebent darbuotojų atstovai sutinka su kitokiu terminu.
 
210 straipsnis. Darbuotojų atstovų dalyvavimas juridinio asmens valdyme
1. Šio kodekso ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka darbuotojų atstovai turi teisę skirti dalį juridinio asmens kolegialaus valdymo ar priežiūros organo, kuris skiriamas ar renkamas pagal šių juridinių asmenų veiklą reglamentuojančius teisės aktus ar steigimo dokumentus, narių.
2. Darbuotojų atstovų paskirti nariai turi tokias pačias teises ir pareigas, kaip ir kiti juridinio asmens kolegialaus valdymo ar priežiūros organo nariai.
 
211 straipsnis. Darbuotojų atstovų teisės skirti juridinio asmens kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narius įgyvendinimas
1. Teisę skirti dalį įmonės, įstaigos ar organizacijos kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narių, kaip nurodyta šio kodekso 210 straipsnyje, turi darbdavio lygmeniu veikiantys darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys.
212 straipsnis. Darbuotojų atstovų dalyvavimas darbdaviui priimant kitus sprendimus
1. Kolektyvinių sutarčių ar darbdavio ir darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų susitarimų nustatytais atvejais ir tvarka gali būti sudaryta galimybė darbuotojų atstovams stebėtojo ar patariamojo balso teise dalyvauti darbdavio kolegialaus valdymo ar priežiūros organų susitikimuose, kai juose sprendžiami su įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojų darbo sąlygomis susiję klausimai.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytų susitikimų metu darbuotojų atstovams turi būti suteikta teisė pareikšti nuomonę svarstomais darbuotojų darbo sąlygų klausimais.

2017 m. Liepos 28 dieną Druskininkuose įvyko apskritojo stalo diskusija “Žiedinės ekonomikos situacija ir perspektyvos Lietuvoje”

EESRK narė Daiva Kvedaraitė kartu su LR Seimo aplinkos apsaugos komiteto nare Virginija Vingriene 2017 m. Liepos 28 d. Druskininkų savivaldybėje įvyko konferencija/apskritojo stalo diskusija “Žiedinės ekonomikos situacija ir perspektyvos Lietuvoje”. Renginyje dalyvavo Druskininkų miesto meras Ričardas Malinauskas, LR Seimo narys Zenonas Streikus, profesinių sąjungų, verslo/darbdavių, aplinkos planavimo ir atliekų perdirbimo atstovai. Renginyje taip pat dalyvavo vietinė žiniasklaida bei naujienų tarnyba BNS, diskusiją moderavo Daiva Kvedaraitė.

Renginyje pristatyti ES žiedinės ekonomikos politikos pagrindai, kuri Lietuvoje jau pradėta įgyvendinti, tačiau ši sritis yra dar nauja, todėl daugeliu aspektų darbdaviams ir darbuotojams reikia daug aktualios informacijos bei būdų prisitaikyti prie šių pozityvių pokyčių. Žiedinė ekonomika dažniau suprantama kaip atliekų surinkimas bei deginimas. Tuo tarpu Europos Komisija veiksmų plane nurodė, jog uždaro ciklo ekonomika apima visą eilę sričių. Apie tai kalbėjo Aplinkos ministerijos atstovė Jurgita Gaižiūnienė.  Žiedinės ekonomikos prioritetinės sritys apima  gamybą: pirmiausia ekologinį projektavimą, t.y.  produktų patvarumas, pataisomumas ir perdirbimas, geriausios technologijos naudojimas, eko-auditas ir aplinkosauginių technologijų patikra, pramonės simbiozė; vartojimas: t.y. pakartotinis išteklių naudojimas, atsarginės dalys ir taisymo instrukcijos, viešieji pirkimai, suprogramuotas gedimas/nusidėvėjimas, ženklinimas (ES ekologinis ženklas), poveikis aplinkai (footprint); antrinės žaliavos: antrinių žaliavų kokybės standartai, sąsaja tarp cheminių medžiagų, produktų ir atliekų, informacija apie chemines medžiagas produktuose ir atliekose, pakartotinis vandens naudojimas; inovacijos ir investicijos: 650 mln. EUR pagal programą “Horizontas 2020” iniciatyvai “Pramonė 2020 žiedinėje ekonomikoje“, bandomasis projektas (innovationdeals) biurokratinių/teisinių kliūčių šalinimui.

Ši diskusija taip pat buvo aktuali Lietuvos vežėjams ir jų atstovams. Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga jau yra dalyvavusi tvarios ekonomikos projektuose transporto sektoriuje, kuris nuolat atsinaujina ir prisitaiko prie ekologiškos Europos Sąjungos politikos. Pradedant plėtoti naują ES tvarios ekonomikos politiką, profesinių sąjungų, darbdavių bei politikų tikslas yra kuo efektyviau prisitaikyti prie šių pokyčių ir turėti naujausią informaciją apie permainas ir būdus, kuriais bus įgyvendinama ši politika. LVPS tikslas – domėtis šiomis aktualijomis, sekti jas ir skatinti kartu tai daryti socialinius partnerius ir svarbiausia – darbuotojus, kuriems neišvengiamai teks susidurti su teisiniais bei kitais keblumais persiorientuojant prie naujų, tvaresnių ir ekologiškesnių darbo sąlygų.

LR Seimo narė Virginija Vingrienė apžvelgė žiedinės (ciklinės) ekonomikos situaciją Lietuvoje. Ji pasakė, jog LVŽS savo rinkiminėje programoje yra numačiusi skatinti žiedinės (beatliekinės) ekonomikos plėtrą, formuoti sistemą, leidžiančią gamybą ir paslaugas orientuoti į išteklius tausojančias technologijas ir priemones, taip palengvinant artėjimą prie žiedinės ekonomikos principų praktinio įgyvendinimo. Yra numatyta ir bus įgyvendinta teikti prioritetą investicijų skatinimui į modernią Lietuvos medienos ir biotechnologijų pramonę bei biomasės energetiką, taip praktiškai prisidėti prie ciklinės (žiedinės) ekonomikos plėtros, kartu LVŽS skatins žemės ūkio veiklas, alternatyvias energetinės fitomasės išauginimui ir/ar perdirbimui į kurą.

Šio renginio tikslas – užmegzti dialogą tarp suinteresuotų socialinių partnerių – darbdavių, darbuotojų atstovų bei politikų – tam, kad galima būtų judėti į priekį tvarios ekonomikos link. Diskusijoje aptarta daug svarbių temų: finansinės naštos verslui problematika, ypatingai – maisto pramonės srityje, teisiniai tokio ekonominio modelio įgyvendinimo niuansai, praktinis tokios politikos įgyvendinimas ir būdai kaip galima būtų jį palengvinti, atliekų tvarkymo sistemų plėtra ir perspektyvos, išteklių perdirbimo problematika Lietuvoje, prekių kokybės didinimo klausimai, ekologiško transporto iniciatyva bei daugelis kitų smulkesnių šių temų aspektų. Renginyje verslo ir savivaldybės atstovai pabrėžė politines kliūtis žiedinės ekonomikos plėtrai Lietuvoje, buvo kalbama apie galimybę atstovauti Lietuvos interesus žiedinės ekonomikos klausimais EESRK platformoje žiedinei ekonomikai plėtoti ir skatinti.

Diskusijos metu Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro vadovas Algirdas Reipas labai informatyviai pristatė žiedinės ekonomikos Lietuvoje statistiką ir gerąją patirtį, kas daugeliui dalyvių, ko gero, buvo naujiena, be to, paaiškėjo, jog Lietuvoje jau dabar yra pakankamai išteklių perdirbti visas esamas atliekas, tačiau atliekų rūšiavimo srautai Lietuvoje dar nėra tinkamai sureguliuoti. Linas Lasiauskas, EESRK darbdavių grupės narys, trumpai pateikė žymiai platesnį žiedinės ekonomikos modelį, kuris apima ne tik atliekų perdirbimą, bet ir pirkėjų elgesio keitimą, skatinimą pirkti geresnės kokybės, patvaresnius ir ilgaamžiškesnius produktus. Buvo daug šnekama apie tai, kaip pakeisti pirkimo įpročius, kaip spręsti problemas mažiau pasiturintiems pirkėjams įsigyjant tokias kokybiškas ir atitinkamai brangesnes prekes.

Yra paskaičiuota, kad  įgyvendinant  žiedinės ekonomikos planus, galima būtų sukurti apie 170 000 naujų darbo vietų atliekų tvarkymo srityje Europos Sąjungoje.  Svarbu užtikrinti, kad  tos darbo vietos būtų kokybiškos, ugdyti vartotojų elgsenos pokyčius.

Bendra renginio atmosfera buvo labai pozityvi ir sulaukė labai daug dėmesio ir entuziazmo iš visų dalyvių – tiek valdžios, tiek darbdavių, tiek ir profesinių sąjungų atstovų. Tai tikrai ne paskutinė tokio tipo diskusija, nes pastaroji atskleidė ne tik didelį socialinių partnerių bet ir žiniasklaidos susidomėjimą ir potencialą šią temą atitinkamai plėtoti ir ateityje.