DARBO GINČŲ KOMISIJŲ VEIKLOS APŽVALGA UŽ 2017 METŲ I-ĄJĮ PUSMETĮ

LVPS bendradarbiaudama su VDI prie Lietuvos Socialinių Reikalų ir Darbo ministerijos platins informaciją apie darbo ginčų komisijos nuveiktus darbus Lietuvoje.

Gauta prašymų                                                                 3318
Išnagrinėta prašymų
(su perėjusiais iš praėjusių mėtų)                                   3117

Priimta sprendimų dėl reikalavimų iš viso      3166
Prašymas tenkintas                                                          1023
Prašymas tenkintas iš dalies                                             504
Prašymas atmestas                                                             326
Patvirtinta taikos sutartis                                                  409
Atsisakyta nagrinėti                                                            793
Atsisakyta nagrinėti dėl praleisto termino                       111

Prašymuose keliami klausimai                             3166
Dėl darbo užmokesčio                                                       2797
Dėl darbo sutarties                                                                41
Dėl drausminės atsakomybės                                              84
Dėl materialinės atsakomybės                                           134
Kiti                                                                                          110

Ieškovas darbuotojas                                                  3184
Ieškovas darbdavys                                                        134

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) teritoriniuose skyriuose veikiančios darbo ginčų komisijos (toliau – LDC) per 2017 m. I-ąjį pusmetį gavo 3318 prašymų dėl darbo ginčų nagrinėjimo. Ir toliau stebima prašymų skaičiaus, pateikiamų LDC, didėjimo tendencija – prašymų gauta 18 proc. daugiau, nei per 2016 m. I-ąjį pusmetį (2794). Per 2017 m. I-ąjį pusmetį LDC išnagrinėjo (kartu su gautais praėjusiais metais) 3117 prašymų, vidutiniškai kiekviena LDC išnagrinėjo po 194 prašymus, per mėnesį – 33 prašymus.

Per 2017 m. I-ąjį pusmetį didžiausias krūvis teko VDI Vilniaus teritorinio skyriaus LDC, jos vidutiniškai išnagrinėjo po 243 prašymus. Daugiausiai, 335 prašymus, išnagrinėjo VDI Vilniaus teritorinio skyriaus 3-oji LDC. Panevėžio LDC teko išnagrinėti 256 prašymus, o Kauno LDC – vidutiniškai po 239 prašymus. Mažiausiai prašymų nagrinėjamu laikotarpiu buvo gauta Telšių ir Alytaus teritorinių skyrių LDC, kurios išnagrinėjo atitinkamai po 180 ir 116 darbo bylas.

Per 2017 m. I-ąjį pusmetį dėl didėjančio darbo ginčų skaičiaus įsteigtos dar trys LDC VDI Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių teritoriniuose skyriuose. Taigi, šiuo metu Lietuvoje veikia 17 LDC: Vilniaus teritoriniame skyriuje veikia 6 LDC, Kauno – 3 LDC, Klaipėdos – 3 LDC, Šiaulių – 2 LDC, Panevėžyje, Alytuje ir Telšiuose – po vieną LDC. Utenos, Marijampolės, Tauragės teritorinius skyrius aptarnauja atitinkamai Panevėžio, Alytaus ir Telšių darbo ginčų komisijos.

Išlieka nepakitusi nuo pat LDC veiklos pradžios susiformavusi tendencija, kad absoliuti dauguma prašymų pateikta dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų išieškojimo. Tokių prašymų gauta 2797, kas sudaro 88,3 proc. visų per 2017 m. I-ąjį pusmetį gautų prašymų. 2017 m. I-ąjį pusmetį gauta 5,1 proc. daugiau, palyginti su 2016 m. I-uoju pusmečiu, prašymų susijusių su darbo apmokėjimu, 8,1 proc. daugiau gauta prašymų dėl materialinės žalos atlyginimo. 2017 m. I pusmetį 37,9 proc. mažiau pateikta prašymų, kuriose keliami klausimai dėl darbo sutarties sąlygų, o prašymų dėl drausminės nuobaudos panaikinimo pateikta beveik tiek pat, kiek ir 2016 m. I-ajį pusmetį.

Per 2017 m. I-ąjį pusmetį buvo visiškai patenkinti 1023 prašymai, 504 prašymai patenkinti iš dalies ir tai sudaro 48,2 proc. visų išnagrinėtų prašymų. Pastebėtina, kad pilnai ir iš dalies patenkintų prašymų palyginti su 2016 m. I-uoju pusmečiu padaugėjo net 14,5 proc. Išnagrinėjus 326 prašymus (10,3 proc. nuo visų), pareiškėjų nurodytos aplinkybės nepasitvirtino ir prašymai buvo atmesti. 542 atvejais (18,5 proc. nuo visų) LDC atsisakė nagrinėti pateiktus prašymus arba nutraukė jau pradėtas bylas, nes ieškovas iki LDC posėdžio arba posėdžio metu atsisakė visų pateiktų reikalavimų, t. y. ginčas tarp darbdavio ir darbuotojo išsisprendė iki pirmojo LDC posėdžio. Per 2017 m. I-ąjį pusmetį sumažėjo atvejų, kai prašymus buvo atsisakyta nagrinėti nesant LDC kompetencijos arba kai ieškovas praleido trijų mėnesių kreipimosi į LDC procedūrinį terminą ir LDC nenustatė pagrindo jo atnaujinti. Tokių prašymų buvo 319 (10 proc. nuo visų pateiktų prašymų), t. y. 12 proc. mažiau nei 2016 m. I-ąjį pusmetį (357 prašymai).

Toliau pastebima tendencija, kuomet daugėja LDC sprendimais patvirtintų taikos sutarčių – per 2017 m. I-ąjį pusmetį jų buvo 409, ir tai 74 sprendimais (22 proc.) daugiau nei per 2016 m. I-ąjį pusmetį. Sprendimai, patvirtinantys taikos sutartis, per 2017 m. I-ąjį pusmetį sudarė 13 proc. visų priimtų sprendimų.

Pagal turimus statistinius duomenis LDC per 2017 m. I-ąjį pusmetį priėmė sprendimų dėl 2.293.928,12 Eur išieškojimo darbuotojų naudai ir 78.337,18 Eur – darbdavių naudai.

Pagal turimą (neoficialią) informaciją išlieka praeitų metų tendencija dėl mažesnio nei 5 proc. išnagrinėtų LDC darbo bylų patekimo į teismus. Didžioji dauguma LDC priimtų sprendimų paliekami nepakeisti, be to teismai priimdami sprendimus dažnai vadovaujasi tais pačiais argumentais ir įrodymais, kuriais vadovautasi bylą nagrinėjant LDC. Iš visų į teismą patekusių LDC darbo bylų, tik apie 10–15 proc. LDC priimtų sprendimų naikinami ar/ir koreguojami (tikslinami).

Pasirinktinai susipažinus su VDI teritorinių skyrių LDC per 2017 m. I-ąjį pusmetį darbo bylose priimtais ir surašytais sprendimais bei atlikus jų analizę, nustatyta, kad iš esmės LDC sprendimų kokybę teisiniu ir loginiu aspektais galima vertinti teigiamai. Darbo bylose šalių pateikti reikalavimai dėl ginčo dalyko ir įrodymai dėl jo pagrindo vertinami fakto ir teisės kvalifikavimo pagrindu tinkamai, visapusiškai išanalizavus visas reikšmingas aplinkybes teisingam bylos išsprendimui.

Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga pradeda naują iniciatyvą, pagal kurią keliaus po ES valtybes siekdama viešinti savo veiklą ir konsultuoti Europos Sąjungoje dirbančius komandiruojamus darbuotojus

Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga pradeda naują iniciatyvą, pagal kurią keliaus po ES valtybes siekdama viešinti savo veiklą ir konsultuoti Europos Sąjungoje dirbančius komandiruojamus darbuotojus bei spręsti jų problemas, susijusias su tarpvalstybiniu darbu, ypač krovinių transporto sektoriuje, kuriame yra didžiulis darbo sąlygų gerinimo potencialas. Mes aplankėme keletą ES iš Rytų Europos ir jos Rytinių kaimynių komandiruotiems darbuotojams  strategiškai svarbių susitelkimo vietų: Vokietijoje, Lenkijoje, Nyderlanduose, Belgijoje ir Lietuvos pasienyje. Aplankėme dažniausiai bei ilgiausiai jų lankomas vietas ir nustatėme, kaip galime tokius žmones geriau pasiekti ir užtikrinti, kad jų teisės būtų apsaugotos ir jie gautų visą reikalingą informaciją sėkmingam darbui užsienyje.

Traveling Across Europe to Improve the Posted Worker’s Labor Conditions

As a new initiative, the Lithuanian Carrier’s Trade Union has been traveling across the EU in order to promote its activity and consult its current and potential members which are working all across the Europe and deal with many issues regarding cross-border work, especially, cargo transportation sector where there is a huge potential to improve the working conditions. We have visited several strategically important EU countries for the movement of posted workers from the Eastern Europe and it’s Eastern neighbors: Germany, Poland, Netherlands, Belgium and Lithuania. We have traveled through the areas mostly visited by the posted workers and examined how we can better reach them and ensure that their rights are protected and they have all the necessary information to successfully work abroad.

2017 m. Rugpjūčio 25 d. Marijampolėje įvyko antroji konferencija „Žiedinės ekonomikos situacija ir perspektyvos Lietuvoje“

2017 m. Rugpjūčio 25 d. Marijampolėje įvyko jau antroji konferencija „Žiedinės ekonomikos situacija ir perspektyvos Lietuvoje“, kurios tikslas – skatinti socialinius partnerius domėtis ir žinoti apie ES žiedinės ekonomikos politiką, jos uždavinius bei praktinį įgyvendinimą Lietuvoje. Šįkart konferencija suorganizuota Marijampolės savivaldybėje, renginyje dalyvavo LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika bei Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje, Ekonominės valdysenos pareigūnas Jonas Rasimas, kurie pradėjo renginį tardami sveikinimo žodį ir toliau diskutavo su konferencijos dalyviais bei pranešėjais apie žiedinę ekonomiką Lietuvoje. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto biuro narė Daiva Kvedaraitė pristatė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto poziciją dėl Europos žiedinės ekonomikos suinteresuotų subjektų platformos kūrimo. Renginyje taip pat dalyvavo ir Lietuvos Respublikos ūkio viceministras Ramūnas Burokas, kuris papasakojo dalyviams apie ES žiedinės ekonomikos veiksmų planą bei uždaro ekonominio ciklo kūrimą. LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Virginija Vingrienė pristatė Žiedinės ekonomikos situaciją Lietuvoje, Regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos prezidentas Algirdas Reipas pristatė atliekų tvarkymo situaciją Lietuvoje. Trumpą pranešimą parengė ir Algirdas Bagušinskas, UAB Marijampolės regiono atliekų tvarkymo centro vadovas.

Renginys ir vėl sukėlė nemažai praktinių klausimų bei diskusijų dėl žiedinės ekonomikos įgyvendinimo Lietuvoje, buvo pateikta Europos Komisijos nuomonė bei komunikatas, kuriuo EK pabrėžia inovacijų ir naujų technologijų svarbą, galimybes skatinti ne tik jų pasiūlą, bet ir paklausą, apie tai nemažai kalbėjo Ramūnas Burokas. Anot jo, Ūkio ministerija patvirtino Investicijų skatinimo ir pramonės plėtros programą bei jos įgyvendinimo veiksmų planą, kur yra apžvelgti didžiausi iššūkiai kylantys pramonei: sąnaudų mažinimas, efektyvumo ir produktyvumo didinimas – vis dar svarbiausias Lietuvos pramonės tarptautinio konkurencingumo didinimo veiksnys. Tam, kad šie iššūkiai būtų įveikti daug dėmesio reikėtų skirti geros kokybės darbo vietų kūrimui pramonėje, perėjimui prie tausesnio išteklių naudojimo ir tokių priemonių kaip ekologinis projektavimas ar Europos ekologinio ženklo naudojimas diegimui. Tam turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos pramonės įmonėms gauti tinkamą finansavimą, diegiant veiksmingas žaliavas ir energiją taupančias, taip pat atliekų perdirbimo technologijas. Antrasis žiedinės ekonomikos skatinimo renginys praėjo sklandžiai ir informatyviai, dalyviai pasidalino opiausiais klausimais bei problemomis įgyvendinant tvarios ekonomikos politiką Lietuvoje ir pažvelgė į tai, ką galima būtų padaryt ateityje, kad būtų pasiektas dar sklandesnis ir efektyvesnis jos įgyvendinimas.

IN ENGLISH

On the 25th of August, 2017 Marijampolė a second conference “Circular economics situation and prospects in Lithuania” was held, which aims to encourage the social partners to take interest and get knowledge about the EU Circular economic policies, its objectives and practical implementation in Lithuania. This time the conference was organized in Marijampolė Municipality, the event was attended by the Lithuanian Parliament Environment Committee Chairman Kęstutis Mažeika and the European Commission Representation in Lithuania, economic governance officer Jonas Rasimas who began the event with a word of greeting and continue discussions with the conference participants and rapporteurs. Daiva Kvedaraitė, Member of the European Economic and Social Committee, presented the position of the European Economic and Social Committee on the platform for the European stakeholder platform. Deputy Minister of the Economy of the Republic of Lithuania Ramūnas Burokas also attended the event; he told the participants about the EU Circular Economy Action Plan and the closed economic cycle. Algirdas Reipas, President of the Association of Regional Waste Management Centers, present the waste recycling situation in Lithuania. Virginija Vingrienė, a member of the Lithuanian Parliament’s Environment Protection Committee, presented the situation of the circular economy in Lithuania. A brief report was also prepared by Algirdas Bagušinskas, Head of Marijampolė Regional Waste Management Center.

The event once again raised a number of practical issues and debate about the circular economy implementation in Lithuania, the European Commission’s opinion and a communiqué were submitted, where the European Commission emphasizes the important role of the innovation and new technology, opportunities to promote not only the supply, but the demand as well, said Ramūnas Burokas. According to him, the Ministry of Economy approved the investment promotion and industrial development program and the implementation of the action plan which is to review the major challenges arising from the industry: cost reduction, increasing efficiency and productivity – are still the most important criteria for the industry of Lithuania in the light of the international competitiveness. In order to overcome these challenges much attention should be paid to high-quality jobs in the industry, the transition to a more sustainable use of resources and tools such as eco-design or the European Eco-label use for the production. This should make it easier for the industry to receive adequate funding through the introduction of efficient raw materials and energy-saving technologies as well as waste recycling. The second circular economy promotion event went very smoothly and informatively, the participants shared their sensitive issues and challenges about implementing sustainable economic policy in Lithuania and looked at what could be done in the future in order to achieve an even smoother and more efficient implementation of the new EU policies regarding circular economy.

LVPS vykdo projektą: “Tarptautinio bendradarbiavimo tarp suinteresuotųjų šalių vystymas skatinant gerosios patirties perdavimą dėl Europos Sąjungos teisės aktų, susijusių su komandiruojamais darbuotojais, vykdymo”

 

PROJEKTAS
 
 
„Tarptautinio bendradarbiavimo tarp suinteresuotųjų šalių vystymas skatinant gerosios patirties perdavimą dėl Europos Sąjungos teisės aktų, susijusių su komandiruojamais darbuotojais, vykdymo“, projekto sutarties Nr. VS/2016/0024
 
VšĮ Projektų valdymo ir mokymo centras (PVMC) su partneriais: Estonian Transport and Road Workers Trade Union (ETTA) (Estija), Latvian trade union of public service and transport workers (LAKRS) (Latvija), Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), Valstybine darbo inspekcija prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (VDI), Lietuvos profesine sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos vežėjų profesine sąjunga, Independentandself-governing trade union ,,Solidarnosc“ (NSZZ ,,Solidarnosc“) (Lenkija), State labour inspection of Republic of Latvia (Latvija), Estonian State Labour Inspectorate (Estija) ir Vilniaus pramonės ir verslo asociacija (VPVA)kartu įgyvendina projektą „Tarptautinio bendradarbiavimo tarp suinteresuotųjų šalių vystymas skatinant gerosios patirties perdavimą dėl Europos Sąjungos teisės aktų, susijusių su komandiruojamais darbuotojais, vykdymo“(angl. „Promotion of transnational cooperation among stakeholders and dissemination of best practices to enhance the enforcement of the European legislation regarding posted workers and posting issues”), projekto sutarties Nr. VS/2016/0024, finansuojamą Europos Komisijos, projekto vykdytojo ir partnerių lėšomis.
 
Sunkumai, susiję su direktyvos 96/71 / EB įgyvendinimu atsirado dėl reglamento, kuriame buvo esminiai trūkumai, susiję su teisiniais apibrėžimais, administracine kontrole, stebėsena ir sankcijų taikymo mechanizmo netobulumu valstybėse narėse. Atkreipiant dėmesį į tai 2014 metais buvo priimtas Teisės aktų vykdymo užtikrinimo direktyva 2014/67 / ES. Vykdymo direktyva numato tobulinti reguliavimo klausimus, susijusius su terminologijos paaiškinimais, informacijos prieinamumo užtikrinimu ir administraciniu bendradarbiavimu, savitarpio pagalbos stiprinimu, bei keitimusi gerąja patirtimi, taip pat numato stebėsenos ir kontrolės priemones. Tačiau, vykdymo direktyva nesuteikė galimybių ir būdų profesinėms sąjungoms veikti kaip stipriems socialiniams partneriams, užtikrinantiems atstovavimą darbuotojams. Labai dažnai komandiruojami darbuotojai ir juos komandiruojančios įmonės nežino, kokias garantijas suteikia darbuotojams priimančioji šalis, kokie kolektyviniai susitarimai galioja priimančiose organizacijose. Todėl socialiniai partneriai ir institucijos turi daug glaudžiau bendradarbiauti tarpusavyje, plėtojant tvirtą bendradarbiavimo modelį, kur socialiniai partneriai ir atsakingos institucijos veikia viena kryptimi: vykdo bendrus mokymus, rengia bendras priemones, atlieka sociologiniu styrimus. Šis didelis darbas buvo pradėtas pirmame projekte „Darbuotojų komandiravimas: administracinio bendradarbiavimo ir prieigos prie informacijos stiprinimas Baltijos šalyse” Nr. VS/2014/0011”, kurio įgyvendinime dalyvavo Valstybinė darbo inspekcija ir socialiniai partneriai iš 3 Baltijos šalių ir sėkmingai bus plėtojamas šiame projekte. Šiame projekte bendradarbiavimo tinklas plečiasi:prisijungė Nacionalinė Lenkijos konfederacija, apimanti visas Lenkijos profesines sąjungas ir Lenkijos darbo inspekciją. Bendradarbiavimo tinklas vienija daugiau nei 20 organizacijų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos. Pagrindinis šio tinklo tikslas yra apjungiant kompetentingų institucijų ir socialinių partnerių jėgas, padidinti informacijos skaidrumą ir prieinamumą ir tokiu būdu sustiprinti Direktyvos 96/71/EC2 ir Direktyvos 2014/67/ES įgyvendinimą, taikymą ir vykdymą.
Projekto tikslai:
 
– Skatinti tarptautinį bendradarbiavimą tarp suinteresuotų šalių ir dalintis gerąja praktika (konferencijos, bendri mokymai);
– Didinti Informacijos prieinamumą ir skaidrumą (svetainė, vaizdo filmas, mokymo medžiaga);
– Skatinti atitinkamų pareigūnų ir socialinių partnerių mainus ir mokymus;
– Skatinti priemones, skirtas keistis informacija ir geriausia praktika tarp atskirų sektorių (statybos ir transporto sektoriuose);
Šis projektas,atsižvelgiant į komandiruojamų darbuotojų teises ir pareigas, ne tik sustiprins 4 valstybių narių bendradarbiavimą, bet ir padidins socialinių partnerių integraciją, suteiks daugiau informacijos susijusios su darbuotojų komandiravimu, suteiks žinių apie darbuotojų ir įmonės informacijos poreikius.
 
Projekto vykdymo laikotarpis: 2016-02-08 – 2017-12-31
 
Pranešime ar publikacijoje pateikta informacija atspindi tik autoriaus nuomonę ir Europos komisija nėra atsakinga už pateiktos informacijos teisingumą.

2017 m. rugpjūčio 18 d. Druskininkuose įvyko Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos organizuotas seminaras „Darbuotojų saugos ir sveikatos reglamentavimas, profesiniai susirgimai ir jų prevencija“

2017 m. rugpjūčio 18 d. Druskininkuose įvyko Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos organizuotas seminaras „Darbuotojų saugos ir sveikatos reglamentavimas, profesiniai susirgimai ir jų prevencija“. Renginyje dalyvavo SADM darbo departamento Darbo aplinkos skyriaus vyriausiasis specialistas Jonas Malikėnas, kuris pristatė nacionalinį darbuotojų saugos ir sveikatos 2017–2021 metų veiksmų planą, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vyriausioji darbo inspektorė Rita Zubkevičiūtė skaitė pranešimą apie darbuotojų saugos ir sveikatos reglamentavimą, profesinius susirgimus bei jų prevenciją, LR Seimo narys Zenonas Streikus pristatė Seimo narių iniciatyvą, kuri paskatintų darbdavius investuoti į darbuotojų sveikatą per Pelno mokesčio įstatymo lengvatas.

Buvo aptartas profesinių susirgimų reglamentavimas, renginio klausytojai uždavė įvairius klausimus dalyviams dėl profesinių ligų klasifikavimo ir nustatymo, buvo pateikta daug įdomios informacijos, pavyzdžiui, kad Lietuvoje šiuo metu tėra 7 medikai, kurie yra kvalifikuoti nustatyti profesines ligas, buvo pateikta profesinių susirgimų statistika Lietuvoje, tačiau skaičiai neatrodė labai realūs žinant transporto sektoriaus darbuotojų problematiką iš profesinių sąjungų darbo patirties. Panašu, jog daugelis darbuotojų paprasčiausiai nesikreipia dėl profesinių ligų nustatymo dėl mažo tokias ligas nustatančių profesionalų skaičiaus Lietuvoje bei baimės prarasti savo darbą. Seimo narys Zenonas Streikus pabrėžė darbuotojų poilsio svarbą, kas turi tiesioginės įtakos profesinių susirgimų prevencijai, kadangi kokybiškas darbuotojų poilsis turėtų būti vienas iš darbuotojų sveikatos apsaugos prioritetų.

Po dalyvių prezentacijų įvyko diskusija su renginio klausytojais iš įvairių transporto sektoriaus profesinių sąjungų. Klausytojai nurodė įvairias problemas, su kuriomis šiuo metu susiduria darbuotojai, turintys riziką patirti profesines ligas, taip pat jie išreiškė nepasitenkinimą dabartiniu profesinių ligų nustatymo ir kompensavimo reglamentavimu. Renginys apšvietė profesinių sąjungų narius bei lyderius dėl dabartinės situacijos Lietuvoje, padėjo išryškinti svarbiausias problemas ir prioritetus, į kuriuos būtina atsižvelgti siekiant pagerinti darbo kokybę tiems darbuotojams, kurie kasdien rizikuoja savo sveikata.

IN ENGLISH

On the 18th of August 2017, a seminar “Regulation of Occupational Safety and Health, Occupational Diseases and their Prevention” was organized and held in Druskininkai by the Lithuania’s Carriers’ Trade Union. The event was attended by the SADM Labor Department Chief  Specialist of Labor Environment Jonas Malikėnas, who introduced the national Occupational Safety and Health Action Plan 2017-2021, the State Labor Inspectorate of Social Security and Labor Accident and Occupational Diseases Department Chief Labor Inspector Rita Zubkevičiūtė made a presentation about occupational safety and health regulations, occupational diseases and their prevention, the Seimas’ member Zenonas Streikus presented the Seimas members’ initiative to encourage employers to invest in the worker’s health through the Income Tax Act exemptions.

During the event various topics were discussed including occupational diseases regulation, the event listeners also asked the presenters a variety of questions about occupational disease classification and identification, there was a lot of interesting information presented, for example, that Lithuania currently has only 7 doctors who are qualified to determine occupational diseases or what are the occupational disease statistics in Lithuania, yet the numbers presented did not seem very realistic given the trade union’s practical knowledge about the transport sector’s employees from the experience of working on their issues. It seems that many employees simply do not seek the identification of occupational diseases due to the low number of professionals diagnosing such diseases in Lithuania and the fear of losing their job. Member of the Seimas Zenonas Streikus stressed the importance of the fair recreation time for the workers, which has a direct and very strong impact on the prevention of occupational diseases, since the quality of rest should be one of the worker’s health protection priorities.

After the presentations of the participants there was a discussion with the members and representatives from various trade unions in the transport sector. Listeners pointed out various problems currently faced by workers with a risk of occupational diseases; they also expressed their dissatisfaction with the current occupational disease detection, classification and reimbursement regulations. The event educated the trade union members and their leaders about the current situation in Lithuania, has helped to highlight the key issues and priorities that need to be taken into account in order to improve the quality of work for employees who risk their health on the daily basis.