Keičiama ES direktyva dėl darbuotojų komandiravimo

Europos Komisijoje kelią skinasi Direktyvos dėl darbuotojų komandiravimo reforma, kuria siekiama užtikrinti sąžiningą konkurenciją tarp valstybių narių siunčiant darbuotojus dirbti iš vienos valstybės narės į kitą. Pagrindinis reformos tikslas – užtikrinti sąžiningą darbo užmokestį ir sudaryti vienodas sąlygas komandiruojančioms įmonėms ir vietos įmonėms priimančiojoje šalyje.

Pertvarka apima tris pagrindines sritis:

  • Komandiruojamų darbuotojų atlyginimą;
  • Laikinojo įdarbinimo įmonių veiklos taisykles;
  • Ilgalaikį komandiravimą.
  • Komandiruojamų darbuotojų atlyginimas

Siekiama, kad komandiruojami darbuotojai gautų vienodą atlygį ir turėtų tokias pat darbo sąlygas kaip ir vietos darbuotojai.

Politinėse gairėse Jeanas-Claude’as Junckeris yra išsakęs, kad darbuotojų komandiravimo direktyvos peržiūra siekiama užkirsti kelią socialiniam dempingui Europos Sąjungoje. Už tą patį darbą toje pačioje vietoje Europos Sąjungoje turi būti mokama vienodai. Pakeitimais siekiama nustatyti, kad kiekviena valstybė narė aiškiai nurodytų, kokie elementai sudaro darbo užmokestį jų teritorijoje. Darbo užmokestis suprantamas ne tik kaip minimali atlyginimo norma, bet ir kiti priedai, išmokos, jei tokie yra. Kolektyvinių sutarčių nuostatos, jei tokios egzistuoja, turės būti taikomos ne tik vietiniams, bet ir komandiruotėms į tą valstybę darbuotojams.

Problema iškelta dėl to, jog neretai komandiruojami darbuotojai yra apmokami mažesniu atlygiu nei vietos darbuotojai. Kai kuriose valstybėse šis skirtumas siekia iki 50 proc., t.y. komandiruotiems darbuotojams yra mokama beveik perpus mažiau nei vietos darbuotojams. Šia pertvarka siekiama įgyvendinti griežtą darbuotojų komandiravimo direktyvą ir įtvirtinti vienodą darbo užmokesčio komandiruojamiems darbuotojams reikalavimą Europos lygiu.

Tačiau įmonėms bus leidžiama taikyti kitokias darbo ir darbo užmokesčio sąlygas, jei tos sąlygos yra palankesnės nei nustatytosios priimančiosios valstybės narės teisės aktuose.

Įdarbinimo veikla

Pertvarka siekiama įtvirtinti vienodo darbo užmokesčio principą ir per laikinojo įdarbinimo įmonę įdarbintiems komandiruotiems darbuotojams. Vienodų darbo sąlygų principo įtvirtinimas turėtų galioti tiek per laikinojo įdarbinimo įmonę įdarbintiems vietos darbuotojams, tiek per laikinojo įdarbinimo įmonę įdarbintiems komandiruojamiems darbuotojams. Pasiūlymuose numatyta, kad jei per laikinojo įdarbinimo įmonę komandiruojamas darbuotojas siunčiamas dirbti į bendrovę, kurios kolektyvinis susitarimas nėra visuotinai taikomas, tokiems darbuotojams, kuriuos komandiruoja kitoje valstybėje narėje įsisteigusi laikinojo įdarbinimo įmonė, turėtų būti taikomos palankesnės sąlygos. Kol kas šie principai nėra taikomi visuotinai.

Ilgalaikis komandiravimas

Tai komandiravimas ilgesniam nei dvejų metų (24 mėn.) laikotarpiui. Siekiama įtvirtinti reikalavimą, jog ilgiau nei 24 mėn. laikotarpiui komandiruotiems darbuotojams turėtų būti taikomi bent privalomi apsaugos reikalavimai. Pavyzdžiui, apsaugos nuo nepagrįsto atleidimo atveju šiuo metu daugiausia taikomi siunčiančios valstybės narės teisės aktų reikalavimai, tuo tarpu pasiūlymais siekiama įtvirtinti, kad tokie reikalavimai būtų taikomi pagal priimančios valstybės narės teisės aktų nuostatas. Šie reikalavimai bus taikomi nuo pirmos komandiravimo dienos, jei numatoma, kad komandiruotė bus ilgalaikė (ilgesnė nei 24 mėn.). Kitais atvejais – iš karto, kai komandiruotė viršija 24 mėn.

Subsidiarumo principas nebus pažeistas

Dėl siūlomų pakeitimų kai kurios valstybės narės išreiškė nuogąstavimus, ar nebus pažeistas subsidiarumo principas.

Komisija, išnagrinėjusi nacionalinių parlamentų argumentus, padarė išvadą, kad pasiūlymas peržiūrėti direktyvą subsidiarumo principo nepažeidžia. Komisija siekė nustatyti, ar direktyvos tikslų iš tiesų geriau siekti Europos Sąjungos lygmeniu, ir sprendė, kad užtikrinti, jog toje pačioje vietoje dirbantiems darbuotojams būtų taikomos tokios pačios privalomos taisyklės, nepriklausomai nuo to, ar jie yra vietos darbuotojai, ar komandiruoti darbuotojai, nacionaliniu lygmeniu negalima, todėl turi būti sureguliuota Europos Sąjungos lygmeniu. Toks reguliavimas, Komisijos nuomone, subsidiarumo principui neprieštarautų.

Svarstomus komandiruojamų darbuotojų direktyvos pasiūlymus Komisija per ateinančius mėnesius aptars su parlamentarais, toliau pasiūlymai bus svarstomi Europos Taryboje ir Europos Parlamente.

Komisija pristato direktyvos dėl darbuotojų komandiravimo reformą

Kovo 8 d. Europos Komisija paviešino tikslinės darbuotojų komandiravimo taisyklių peržiūros rezultatus. Ši peržiūra atlikta atsižvelgiant į Komisijos politines gaires, pagal kurias puoselėjamas vienodo darbo užmokesčio už tą patį darbą principas. Apie ją buvo paskelbta ir 2016 m. Komisijos darbo programoje. Pateiktu pasiūlymu siekiama sudaryti palankesnes darbuotojų komandiravimo sąlygas, plėtoti sąžiningos konkurencijos aplinką ir gerbti komandiruotų darbuotojų, t. y. vienos valstybės narės darbuotojų, kuriuos darbdavys laikinai siunčia dirbti į kitą valstybę narę, teises. Iniciatyva visų pirma siekiama užtikrinti sąžiningą darbo užmokestį ir sudaryti vienodas sąlygas komandiruojančioms ir vietos įmonėms priimančiojoje šalyje.

Už užimtumą, socialinius reikalus, gebėjimus ir darbo jėgos judumą atsakinga Europos Komisijos narė Marianne Thyssen sakė: „Nuo pirmos savo kadencijos dienos tvirtinau, kad turime lengvinti darbuotojų judumą, tačiau jis turi būti sąžiningas. Pateikiamu pasiūlymu sukuriama aiški, sąžininga ir lengvai įgyvendinama teisinė komandiravimo sistema.“

Reformos rezultatas – pokyčiai trijose pagrindinėse srityse: komandiruotų darbuotojų darbo užmokesčio, įskaitant subrangos atvejus, per laikinojo įdarbinimo įmones įdarbintiems darbuotojams taikomų taisyklių ir ilgalaikių komandiruočių.

Pasiūlyme numatyta prievolė komandiruotiems darbuotojams taikyti iš esmės tokias pačias darbo užmokesčio ir darbo sąlygų nuostatas, kokios taikomos vietos darbuotojams. Tai bus daroma visapusiškai laikantis subsidiarumo principo ir atsižvelgiant į atitinkamos valstybės narės valdžios institucijų ir (arba) socialinių partnerių šioje srityje nustatytas sąlygas. Kai kuriose srityse (pavyzdžiui, sveikatos ir saugumo) komandiruotiems darbuotojams jau dabar taikomos tokios pačios taisyklės, kaip priimančiosios valstybės narės darbuotojams. Tačiau darbdavys neprivalo komandiruotam darbuotojui mokėti didesnį nei minimalų priimančiosios šalies darbo užmokestį. Dėl to gali atsirasti komandiruotų ir vietos darbuotojų darbo užmokesčių skirtumų, kurie gali nulemti nesąžiningą įmonių konkurenciją. Tai reiškia, kad komandiruotiems darbuotojams dažnai mokamas mažesnis darbo užmokestis nei tą patį darbą dirbantiems vietos darbuotojams.

Nuo šiol visos darbo užmokesčio taisyklės, taikomos vietos darbuotojams, turės būti taikomos ir komandiruotiems darbuotojams. Darbo užmokestį sudarys ne tik minimali atlyginimo norma, bet ir įvairios kitos priemokos ir išmokos, jei tokių yra. Bus reikalaujama, kad valstybės narės aiškiai nurodytų, kokie elementai sudaro darbo užmokestį jų teritorijoje. Teisės aktais ar visuotinai taikomose kolektyvinėse sutartyse nustatytos taisyklės taps privalomos komandiruotiems darbuotojams visuose ekonomikos sektoriuose. Pasiūlymu valstybėms narėms suteikiama galimybė užtikrinti, kad subrangovai komandiruotiems darbuotojams mokėtų tokį patį darbo užmokestį, kokį moka pagrindinis rangovas. Be to, tą reikėtų daryti laikantis nediskriminavimo principo – tokios pačios taisyklės turi būti taikomos tiek šalies, tiek užsienio subrangovams.

Pasiūlymu taip pat siekiama užtikrinti, kad nacionalinės taisyklės, kuriomis reglamentuojama laikinojo įdarbinimo įmonių veikla, būtų taikomos ir tada, kai darbuotojus komandiruoja užsienyje įsisteigusios laikinojo įdarbinimo įmonės.

Galiausiai, jei komandiravimo trukmė viršija 24 mėnesius, turės būti taikomos priimančiosios valstybės narės darbo teisės nuostatos, jei jos komandiruotam darbuotojui yra palankesnės.

Tokiais pakeitimais siekiama užtikrinti geresnę darbuotojų apsaugą, padidinti skaidrumą ir teisinį tikrumą, sudaryti vienodas šalies ir komandiruojančių įmonių veiklos sąlygas, drauge visapusiškai laikantis valstybių narių derybų dėl darbo užmokesčio sistemų.

Pagrindiniai faktai

  • Darbuotojai yra komandiruojami, kai reikia suteikti paslaugas kitoje bendrosios rinkos valstybėje narėje. Komandiruotas darbuotojas – darbuotojas, kuris yra įdarbintas vienoje ES valstybėje narėje, tačiau darbdavio laikinai nusiųstas dirbti į kitą valstybę narę.
  • 2010–2014 m. komandiruotų darbuotojų skaičius išaugo beveik 45 proc. 2014 m. maždaug 1,9 mln. Europos darbuotojų buvo komandiruoti į kitą valstybę narę.
  • Darbuotojų komandiravimas itin būdingas statybų, gamybos ir paslaugų, pavyzdžiui, paslaugų asmenims (švietimo, sveikatos ir socialinio darbo) ir verslo (administravimo, specialistų ir finansinių) paslaugų, sektoriams.
  • Peržiūrėta 1996 m. Komandiruotų darbuotojų direktyva papildys 2014 m. Direktyvą dėl Komandiruotų darbuotojų direktyvos vykdymo užtikrinimo, kuri į nacionalinę teisę turi būti perkelta iki 2016 m. birželio mėn. (žr. IP-14-542). Direktyvoje dėl vykdymo užtikrinimo nustatomos naujos kovos su sukčiavimu ir piktnaudžiavimu bei už komandiravimą atsakingų nacionalinių valdžios institucijų administracinio bendradarbiavimo gerinimo priemonės.

Belgijos žiniasklaidą sudomino Lietuvos vežėjų problemos: ką pamatė?

„Lietuvos vežėjai susiduria su naujomis sienomis“, – tokia antrašte rašinį pradeda Belgijos leidinys „Le Standaard“, kurio žurnalistai prieš keletą savaičių lankėsi Lietuvoje. Šiuo metu vis daugiau Europos Sąjungos senbuvių priima įstatymus, kuriais siekia išstumti kitų ES valstybių vežėjus. Belgų žurnalistai į Lietuvą atvyko patikrinti, kokia situacija yra susiklosčiusi su mūsų šalies vežėjais.

Bendrovės jaučiasi spaudžiamos „Lietuvos transporto bendrovės jaučiasi spaudžiamos į kampą Europos Komisijos ir įvairių Vakarų Europos šalių, įskaitant Belgiją, politikos“, – konstatuojama „Le Standaard“ straipsnyje. Belgijos žurnalistų kalbintas Lietuvos nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas vardijo vieną ES valstybę po kitos, kurioje paskutiniu metu priimami įstatymai, ribojantys laisvą prekių ir paslaugų judėjimą tarp ES narių. Belgijoje vairuotojai nebegali ilsėtis sunkvežimių kabinose, tačiau nėra pakankamai viešbučių su tinkama vilkikams apsauga „Prancūzijoje priimtas „Loi Macron“ įstatymas, kuris nurodo, kad vežėjas turi turėti atstovą Prancūzijoje, taip pat visą dokumentaciją pateikti prancūziškai. Belgijoje vairuotojai nebegali ilsėtis sunkvežimių kabinose, tačiau nėra pakankamai viešbučių su tinkama vilkikams apsauga. Vokietijoje įtvirtintas minimalus 8,5 euro valandinis užmokestis, tačiau neįvertintos bendrovių sąnaudos administruojant ir pateikiant įrodymus, kad toks atlyginimas mokamas. Austrijoje ir Italijoje baudos už pažeidimus siekia 40 tūkst. eurų ir grasinama vilkikų konfiskavimu“, – interviu metu kalbėjo jis. Kad problema išties aštri, konstatuoja ir Belgijos žurnalistai. Tačiau gal tokios priemonės efektyvios kovoje su socialiniu dempingu Europos Sąjungos mastu? Publikacijoje aiškinama, kad Marianne Thyssen, socialinių reikalų komisarė, savo veiklos prioritetu yra numačiusi kovą su socialiniu dempingu. Jos nuomone, komandiruojami darbuotojai, nesvarbu ar statybų, ar transporto sektoriuje, turėtų gauti vienodą atlygį už vienodos apimties darbus toje pačioje šalyje. Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Linas Linkevičius Linas Linkevičius, Lietuvos užsienio reikalų ministras, sako turįs abejonių dėl problemos masto. „Aš nekritikuoju M. Thyssen, bet turiu abejonių. Pasitikrinau dar kartą: komandiruojami darbuotojai sudaro 0,7 proc. darbo rinkos. Ar tai didelė problema? Aš prašiau lankstumo ir sveikos nuovokos: su darbuotojų išnaudojimu reikia kovoti, bet siekime subalansuoto sprendimo“, – „Le Standaard“ citavo ministrą. Nerado nei senų vilkikų, nei pažeidėjų Vakariečiai norėdami pateisinti savo veiksmus, dažnai traukia stereotipus, tokius kaip pasenęs automobilių parkas ar maži atlyginimai, tačiau nieko panašaus belgų žurnalistai Lietuvoje nerado. „Tai netiesa“, – belgų žurnalistams sakė Kristianas Mortensenas, vienas iš „Girtekos“, valdančios 3000 vilkikų parką, vadovų, paklaustas apie pasenusį ir gamtosaugos reikalavimų neatitinkantį automobilių parką.

„Girteka“ praėjusiais metais pateikė užsakymą „Mercedes“, kuris yra didžiausias per visą „Mercedes“ istoriją. Savo Vakarų ir Šiaurės Europos maršrutuose vairuojame tik naujausius vilkikus“, – cituojamas K.Mortensenas. Jam antrino ir belgų kalbintas įmonės „Transekspedicija“ vadovas Vidmantas Pelėda: „Mūsų vilkikai tikrai nėra taršos šaltiniai. Visi mūsų 300 sunkvežimių atitinka Euro-5 arba Euro-6 standartus.“ Ar galėčiau priminti, kad vairuotojas Lietuvoje nesudėtingai gali užsidirbti 2 000 eurų? Ir kad atlygis yra gerokai aukštesnis už vidutinį darbo užmokestį šalyje Pasak „Linavos“ prezidento E.Mikėno, Vakarų Europoje lietuviai pristatomi kaip modernūs klajokliai, nepaklūstantys jokiems įstatymams. „Tačiau tai kategoriškai kertasi su tikrove“, – sako jis. Straipsnyje pateikiama „Girtekos“ patirtis, kuomet ant automobilių buvo dedamas elektroninio pašto adresas ir kiekvienas norintis galėjo pranešti apie nedrausmingą vairavimą – tokių skundų sulaukta labai mažai. Pasak K.Mortenseno, per metus vien „Girtekos“ vairuotojams vyksta 8 000 apmokymų. Lietuvos vežėjai nepabijojo paliesti ir taip eskaluojamo darbo užmokesčio klausimo. „Mūsų vairuotojams mokama per mažai?“, – publikacijoje retoriškai klausia „Linavos“ prezidentas E.Mikėnas. „Ar galėčiau priminti, kad vairuotojas Lietuvoje nesudėtingai gali užsidirbti 2 000 eurų? Ir kad atlygis yra gerokai aukštesnis už vidutinį darbo užmokestį šalyje. Praėjusiais metais atlyginimai transporto sektoriuje kilo aštuoniais procentais. Tik suteikite mums šiek tiek laiko priartėti prie jūsų lygio“, – žurnalistams sakė E.Mikėnas. Prakalbo apie priešinimąsi TAIP PAT SKAITYKITE: Taupymas „AdBlue“ sąskaita: ant kortos statoma ekologija ir automobilio sveikata Pirmieji „Mercedes-Benz“ elektriniai sunkvežimiai į gatves išriedės jau šiemet Asociacijos „Linava“ Transporto politikos sekretorius Tomas Garuolis „Le Standaard“ nurodė, kur yra esminė dabartinės Europos Komisijos ir kai kurių ES valstybių problema: „Europa visuomet mini, jog mažosios ir vidutinės įmonės yra jos ekonomikos šerdies esmė. Bet stabdomas būtent smulkusis verslas. Tokia bendrovė kaip „Girteka“ gali sau leisti įdarbinti po buhalterį kiekvienoje ES šalyje, kuris dirbs ir bus puikiai susipažinęs su konkrečios šalies tvarka. Tačiau mažesnėms bendrovėms – tai vis didėjanti nepakeliama našta. 2016-ieji jau buvo tikra katastrofa, skaičiuojant bankrutuojančių įmonių skaičių per vienerius metus.“ Lietuvos vežėjai tikrai nenusileis be kovos susidūrę su naujais sunkumais, rašinį baigia „Le Standaard“. „Ir mes formuojame bendrą frontą drauge su kitomis Rytų Europos asociacijomis“, – sako E.Mikėnas. „Netgi Ispanija ir Portugalija remia mus, kadangi visi esame šioje bėdoje. Briuseliui nereikėtų bijoti, kad užblokuosime miestą. Tačiau tęsime pasipriešinimą bet kokiems planams užkimšti Europos arterijas“, – žurnalistams kalbėjo „Linavos“ atstovas.

Darbuotojų komandiravimas į užsienį: dienpinigių sumažinimo galimybės ir apribojimai

Darbo kodekso 220 straipsnyje nustatyta, jog pasiųstiems į tarnybines komandiruotes darbuotojams per visą komandiruotės laiką paliekama darbo vieta ir darbo užmokestis, mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos. Taigi Darbo kodeksas garantuoja komandiruotam darbuotojui nenumatytų išlaidų komandiruotės metu kompensavimą. Darbuotojui mokamų dienpinigių tikslas – padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos išvyksta darbdavio pavedimu, darbdavio nurodomai užduočiai atlikti.

Pirmiau nurodytoje Darbo kodekso normoje nustatytų garantijų dėl dienpinigių mokėjimo esmė atskleidžiama ir poįstatyminių teisės aktų normose, konkrečiai – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 99 „Dėl komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 11–396) patvirtintose Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklėse nustatyta, kad dienpinigių išlaidos apskaičiuojamos už faktiškai išbūtą užsienyje laiką (įskaitant išvykimo iš Lietuvos Respublikos ir parvykimo į ją dienos), taikant Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatytas dienpinigių vykstantiems į užsienio komandiruotes normas. Dienpinigių normas reglamentuoja Lietuvos Respublikos finansų ministro 1996 m. lapkričio 21 d. įsakymas (2008 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. 1K-123 redakcija) „Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų, vykstantiems į užsienio komandiruotes, patvirtinimo“.

Mažesni dienpinigiai nei nustatyta Lietuvos Respublikos finansų ministro 1996 m. lapkričio 21 d. įsakyme gali būti mokami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ (2010 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. 440 redakcija) 6 punkte nustatytais atvejais, t.y. jeigu tai nustatyta kolektyvinėje, o jeigu tokia sutartis nesudaryta – darbo sutartyse, tačiau ne mažiau kaip 50 proc. dienpinigių sumos.

Praktikoje gana dažni atvejai, kuomet darbdaviai bando sumažinti įmonės sąnaudas komandiruojamų darbuotojų sąskaita, t.y. nori pasinaudoti teisės aktų suteikta galimybe sumažinti dienpinigius įforminant tokį sumažinimą įmonės lokaliniais teisės aktais, arba bando tartis su komandiruojamais darbuotojais mokėti dienpinigius tik už darbo dienas. Tačiau darbdavys, bandydamas sumažinti kompensacijas už komandiruotes turėtų laikytis teisės aktuose ir teismų praktikoje suformuotų taisyklių.

Kaip galėtų būti mažinamas dienpinigių dydis?

Teisės aktais nustatyto dienpinigių normų dydžio mažinimas iki 50 procentų galimas tik kolektyvine sutartimi arba darbo sutartimi. Nesant įmonės kolektyvinėje, taip pat šalių darbo sutartyse nuostatos mažinti norminiais teisės aktais nustatytą dienpinigių normą, dienpinigių sumos sumažinamas darbdavio įsakymais – neteisėtas.

Darbdavys ir darbuotojas neturi teisės susitarti dėl dienpinigių mažinimo darbdavio įsakymu ir darbuotojui jį pasirašant, kadangi įsakymuose yra išreiškiama darbdavio valia, bet ne darbo sutarties šalių susitarimas. Toks įsakymas nelaikytinas darbo sutarties pakeitimu, ir pažeistų Darbo kodekso normas, reglamentuojančias individualių darbo sutarčių sudarymą ir vykdymą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2004 ir kt.).

Darbo kodekso 93 straipsnyje apibrėžta darbo sutarties sąvoka apima ir darbdavio pareigą užtikrinti darbuotojui darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu, o darbo sutarties šalys negali nustatyti tokių darbo sąlygų, kurios pablogina darbuotojo padėtį, palyginus su ta, kurią nustato šis kodeksas, įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ir kolektyvinė sutartis (Darbo kodekso 94 straipsnio 2 dalis). Darbo sutarties keitimo tvarka turėtų būti tokia pati kaip ir jos sudarymo, susitarimą patvirtinant parašais rašytiniame darbo sutarties tekste. Dėl to negali būti laikoma darbo sutarties pakeitimu darbdavio priimtas įsakymas, darbuotojo parašas tokiame įsakyme negali būti prilyginamas pasirašymui rašytiniame darbo sutarties tekste. Šiuo atveju galėtų būti laikoma, kad darbuotojas su įsakymu tik supažindintas (Darbo kodekso 95 straipsnis).

Dienpinigių mažinimas darbdavio įsakymu prieštarautų sąžiningumo ir teisingumo, bei teisingo apmokėjimo už darbą principams.

Atkreiptinas dėmesys, jog Darbo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta garantija, kad pasiųstiems į tarnybines komandiruotes darbuotojams per visą komandiruotės laiką paliekama darbo vieta ir darbo užmokestis, mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos, reiškia, jog konstatuotinas darbuotojų teisių pažeidimas, kai darbdavys atsisako mokėti dienpinigius už komandiruotės metu išbūtas poilsio, švenčių, taip pat išvykimo į komandiruotę ir parvykimo atgal dienas.

Darbdavio atsisakymas mokėti dienpinigius už komandiruotėje išbūtas švenčių ir poilsio dienas neatitinka nustatyto teisinio reglamentavimo, pažeidžia darbuotojo teises net ir tuo atveju, jeigu dėl sumažinimo būtų susitarta kolektyvinėje ar darbo sutartyse, nes tai reikštų 100 proc. dienpinigių sumos mažinimą.

Darbdaviai privalo mokėti komandiruojamiems darbuotojams dienpinigius už visą faktiškai komandiruotėje ir kelionėje išbūtą laiką. Tokia pozicija atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ 3 punktą, DK 220 straipsnį.

Darbdavio sprendimas nemokėti darbuotojui dienpinigių už faktiškai komandiruotėse būtą laiką prieštarautų sąžiningumo ir teisingumo principams, taip pat toks sprendimas neatitinka sąžiningo darbdavio kriterijaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-415/2004).

Informacijos apie komandiruojamus darbuotojus teikimas

2017 m. sausio 1 d. įsigalioja nauja Lietuvos Respublikos garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymo (toliau – Įstatymas) redakcija. Iki šiol Lietuvos bendrovės, išsiuntusios savo darbuotojus į komandiruotę, trunkančią ilgiau nei 30 dienų, arba statybos darbams į Europos Sąjungos (toliau – ES) arba Europos Ekonominės Erdvės (toliau – EEE) valstybes turėjo apie tai informuoti Valstybinę Darbo Biržą (toliau – VDI). Nuo 2017 metų Lietuvos bendrovės turės informuoti tos šalies, į kurią komandiruojamas darbuotojas, atitinkamas institucijas, o užsienio įmonės, komandiruojamus darbuotojus į Lietuvą, turės informuoti VDI.

Į Lietuvą komandiruojami darbuotojai

Minėtas Įstatymas yra taikomas, kai darbuotojas yra siunčiamas laikinai dirbti Lietuvoje:

1)     pagal sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo, kitos valstybės darbdavio sudarytą su Lietuvoje veikiančiu užsakovu;

2)     kitos valstybės darbdavio įmonės filiale, atstovybėje ar grupės įmonėje Lietuvoje;

3)     kaip laikinasis darbuotojas.

Kitos valstybės darbdavys, siunčiantis darbuotoją laikinai dirbti į Lietuvą ilgesniam kaip trisdešimt dienų laikotarpiui arba dirbti statybos darbus, iš anksto informuoja Lietuvos VDI teritorinį skyrių apie šiam darbuotojui taikomas nuostatas dėl:

  1. maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko trukmės;
  2. minimaliųjų kasmetinių mokamų atostogų trukmės;
  3. minimaliojo darbo užmokesčio, įskaitant padidintą apmokėjimą už viršvalandinį darbą, darbą naktį, darbą poilsio ir švenčių dienomis;
  4. laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų;
  5. darbuotojų saugos ir sveikatos;
  6. asmenų iki aštuoniolikos metų, nėščių, neseniai pagimdžiusių ir krūtimi maitinančių darbuotojų apsaugos darbe;
  7. diskriminacijos darbe draudimo.

Jeigu tarp atskirų komandiruoto darbuotojo komandiruočių į Lietuvą yra mažesnis nei 30 dienų laikotarpis, 30 dienų laikotarpis apskaičiuojamas sumuojant visus komandiruotės laikotarpius (pertraukų laikas tarp komandiruočių nėra įskaitomas).

Užsienio darbdavys ne vėliau kaip vieną darbo dieną prieš komandiruojamo darbuotojo darbo pradžią Lietuvoje užpildo nustatytos formos pranešimą ir jį pateikia paštu, faksu arba naudojantis Elektroninių paslaugų darbdaviams sistema.

Minėtą dokumento formą galite rasti:

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.0C388D4A0087/UdRhencOXC

Su komandiruotu darbuotoju susiję dokumentai privalo būti saugomi darbuotojo darbo funkcijų atlikimo vietoje visą komandiruotės laikotarpį ir pagal prašymą pateikiami atitinkamoms institucijoms.

Į EE/EEE valstybes komandiruojami darbuotojai

Lietuvos darbdaviai komandiruodami darbuotojus į ES arba EEE šalis ilgesniam nei 30 dienų laikotarpiui arba statybos darbams privalo informuoti tų šalių institucijas jų patvirtinta tvarka. Informuoti Lietuvos VDI tokiais atvejais nereikės.

Komandiruoti darbuotojai dirbs kaip lygūs

Europos Komisija pateikė pasiūlymus, dėl kurių gali didėti darbo užmokestis į užsienį komandiruojamiems darbuotojams. Nors tai gera žinia svetur dirbantiems lietuviams, naujos nuostatos gali sumažinti jų paklausą.

Neseniai Europos Komisijos (EK) pateiktame pasiūlyme numatyta prievolė komandiruotiems darbuotojams taikyti iš esmės tokias pačias darbo užmokesčio ir darbo sąlygų nuostatas, kokios taikomos vietos darbuotojams. Tai aktualu tūkstančiams Lietuvos darbuotojų: antai 2014 metais į kitas ES valstybes buvo komandiruoti daugiau kaip 19,2 tūkst. darbuotojų. Be socialinių garantijų „Lietuvos žinios“ neseniai rašė, kad Lietuvoje nebe naujiena samdyti darbuotojus vietos įmonėje ir išsiųsti juos į komandiruotę užsienyje arba pas darbdavį kitoje šalyje. Darbas komandiruočių principu, kaip tai vadinama darbo skelbimuose, tampa vis populiaresnis – didėja ir jo pasiūla, ir darbuotojų susidomėjimas. Užsienio darbdaviams labiausiai reikia statybos sektoriaus specialistų, kurių trūksta ir Lietuvoje, taip pat suvirintojų, metalo konstrukcijų surinkėjų, šaltkalvių laivų statybos ir remonto pramonei, elektrikų, santechnikų ir kt. Tokių darbuotojų Lietuvoje ieškančios įmonės neslepia, kad iš tikrųjų jiems teks dirbti vienoje ar kitoje užsienio valstybėje. Tiesa, siūlydamos darbą komandiruotės principu įmonės dažnai moka minimalią algą ir didžiąją dalį atlyginimo išmoka dienpinigiais, kurie neapmokestinami socialinio draudimo įmokomis. Taip įmonės sutaupo, tačiau darbuotojų sąskaita: ateityje jiems bus apskaičiuota mažesnė senatvės pensija, be to, mokamos mažesnės „Sodros“ išmokos ligos atveju, motinystės ir tėvystės pašalpos, kitos socialinės išmokos. Vis dėlto darbuotojai su tokiu modeliu sutinka, nes užsienyje tikisi daugiau uždirbti. Gaus priedų ir išmokų Didžiausi pokyčiai, kuriuos numato EK pasiūlymai, bus susiję su komandiruotų darbuotojų darbo užmokesčio norma, kaip dienraščiui nurodė advokatų profesinės bendrijos „iLAW“ advokatas Vilius Mačiulaitis. Dabartinėje direktyvoje komandiruotiems darbuotojams nustatyta tik minimali darbo užmokesčio norma, o pagal naują pasiūlymą numatyta taikyti tokias pat atlygio taisykles, kokios taikomos priimančiosios valstybės narės darbuotojams, kaip nustatyta teisės aktais ar visuotinai taikomomis kolektyvinėmis sutartimis. „Neretai darbo užmokestį sudaro ne tik minimalus atlyginimas, bet ir įvairios kitos priemokos bei išmokos, arba augant stažui didėja ir darbo užmokestis. Bus reikalaujama, kad valstybės narės aiškiai nurodytų, kokie elementai sudaro darbo užmokestį jų teritorijoje. Todėl tikėtina, kad komandiruojami darbuotojai uždirbs daugiau“, – prognozavo advokatas. Pavyzdžiui, darbuotojas, komandiruotas dirbti į Belgiją, turi gauti ne tik jo profesiją atitinkantį minimalų darbo užmokestį (13,379–19,319 euro už valandą), bet ir kitus priedus, nustatytus visuotinai taikomomis statybų sektoriaus kolektyvinėmis sutartimis: priedą už darbą blogu oru, judrumo išmoką, priedą už specialius darbus, įrankių nusidėvėjimo išmoką ir pan. Šiuo metu komandiruotiems darbuotojams dažnai mokamas mažesnis darbo užmokestis nei tą patį darbą dirbantiems vietos darbuotojams, o tai, EK manymu, gali lemti nesąžiningą vietinių ir darbuotojus komandiruojančių įmonių konkurenciją. Komisija, kaip nurodė V. Mačiulaitis, taip pat siūlo, kad visuotinai taikomose kolektyvinėse sutartyse nustatytos taisyklės komandiruotiems darbuotojams taptų privalomos visuose ekonomikos sektoriuose. Šiuo metu šios nuostatos taikomos tik statybų sektoriuje, o valstybės narės gali pačios spręsti, ar jas taikyti ir kituose sektoriuose. Valstybės narės ir toliau pačios spręs, ar kolektyvinės sutartys turi būti taikomos visuotinai. Visuotinai taikomos sutartys galios ir komandiruotiems darbuotojams. EK siūlomi pokyčiai į nacionalinę teisę turi būti perkelti iki 2016 metų birželio mėnesio. Sumažės darbų užsienyje „Jei mūsiškiai užsienyje kainuotų tiek pat, kiek vietiniai darbuotojai, ten nebūtų poreikio jų samdyti“, – anksčiau „Lietuvos žinioms“ tvirtino Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijos (LĮĮA) prezidentas dr. Tomas Bagdanskis. Komisijai pateikus naujus pasiūlymus, pašnekovas laikėsi savo nuomonės, kad vietinių ir užsienio darbuotojų atlyginimų suvienodėjimas galėtų sumažinti užsieniečiams skirtų darbo pasiūlymų skaičių. Tačiau pažymėjo, kad didelę įtaką Lietuvos darbuotojų konkurencingumui turėtų panaikinta galimybė didžiąją dalį užmokesčio mokėti neapmokestinamais dienpinigiais. „Mes esame konkurencingi ne dėl to, kad į rankas mokame mažiau nei tos šalies minimumas, o dėl to, jog pagrindinė dalis visos sumos mokama neapmokestinamais dienpinigiais“, – aiškino jis. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonominės ir socialinės verslo aplinkos skyriaus vadovas ir ekspertas Juozapas M. Preikša sakė, kad pramonininkų požiūriu siūloma tvarka turi protekcionizmo užuomazgų. Esą siūlymai palankūs šalims, į kurias vyksta pigesnė darbo jėga. O Rytų ir Vidurio Europos šalims, kurių žmonės dažniausiai ir uždarbiauja svetur, būtų trukdoma ilgalaikėje perspektyvoje susilieti su pajėgesnėmis rinkomis. „EK sako, kad naudojamasi esamomis spragomis, tačiau tai tik noras išlyginti savo pajėgumus: sukurti didesnę konkurenciją Vakarams ir galiausiai po kelerių metų džiaugtis tokio paties dydžio atlyginimais visoje Europos Sąjungoje. Šiuo požiūriu EK truputį apriboja visų Rytų ir Vidurio Europos darbuotojų konkurencingumą ir susiliejimo, suvienodėjimo galimybę“, – aiškino pašnekovas. Anot jo, šiuo metu Lietuvos įmonės, didžiąją dalį darbų atliekančios užsienyje, tai gali daryti būtent dėl mažesnių darbo sąnaudų. Mat komandiruoti lietuvį į užsienio šalį dažnai pigiau, nei toje šalyje samdyti vietinį darbuotoją. Suprantama, kad mažesnės Lietuvos įmonių – daugiausia veikiančių statybų ir transporto sektoriuose, sąnaudos yra nepalankios vietos įmonėms. „Bent jau per pastaruosius keletą metų, tiksliau – nuo Rusijos embargo pradžios, vis daugiau krovininių transporto priemonių pradėjo važinėti vakarietiškomis gatvėmis ir vakarietiškomis magistralėmis. Tai darė labai didelį spaudimą tų šalių transporto įmonėms. Ir mes manome, kad toks EK sprendimas yra šioks toks politikavimas ir protekcionizmas“, – sakė LPK atstovas. Gali paskatinti šešėlį J. M. Preikšos manymu, jei darbuotojas yra pasiruošęs dirbti Lietuvos darbo užmokesčio sąlygomis ir būti komandiruojamas į svečią šalį, jam neturėtų būti kliudoma tai daryti. „Aišku, išlieka klausimas, kokius atlyginimus savo darbuotojams moka vietinės tų šalių įmonės. Gali būti, kad sumažėjus darbingo amžiaus žmonių joms trūksta darbuotojų, todėl vidutiniai atlyginimai yra smarkiai išaugę, ir lietuviškos įmonės išliktų konkurencingos net mokėdamos tų šalių minimalų atlyginimą“, – svarstė jis. Vis dėlto pašnekovas nuogąstavo, kad reikalavimas mokėti atlyginimą pagal užsienio šalies sąlygas tik padidins „šešėlį“. Esą jau dabar didelė dalis įmonių, ypač tos, kurios komandiruoja darbuotojus į Latviją, Estiją ar kitas gretimas šalis, labai dažnai neregistruoja komandiruočių. Labai tikėtina, kad įsigaliojus naujai tvarkai neoficialiai komandiruojamų žmonių dar padaugėtų. Laisvas judėjimas Šengeno zonoje sudaro puikias sąlygas darbuotoją siųsti dirbti į užsienį, tačiau neforminti komandiruotės ir sumokėti lietuvišką atlyginimą kaip už darbą Lietuvoje. Daugiau saugumo EK pateikė ir daugiau reikšmingesnių pasiūlymų. Valstybės narės taip pat turės galimybę komandiruotiems darbuotojams taikyti tokias pačias darbo užmokesčio taisykles, kokias taiko pagrindinis rangovas, taip pat jeigu tokios taisyklės nustatytos ne visuotinai taikomose kolektyvinėse sutartyse. „Neretai, ir ypač įgyvendindamos didelius projektus, įmonės bendradarbiauja su įvairiais subrangovais. Valstybės narės gali nustatyti prievolę pagrindiniam rangovui sudaryti sutartis tik su tokiais subrangovais, kurie laikosi tam tikrų su darbo užmokesčiu susijusių nuostatų, pavyzdžiui, numatytų kolektyvinėse sutartyse (ir ne tik visuotinai taikomose). Jeigu tokia taisyklė nustatyta nacionaliniu lygmeniu, valstybės narės gali ją taikyti ir subrangovams, komandiruojantiems darbuotojus į jų teritoriją“, – aiškino V. Mačiulaitis. Dar viena naujovė: šiuo metu visiems komandiruotiems darbuotojams jau taikomos įvairios priimančiosios šalies svarbių darbo teisės aktų nuostatos, pavyzdžiui, susijusios su sveikata, saugumu ir higiena ar moterų ir vyrų lygybe. Tačiau kitose srityse, pavyzdžiui, apsaugos nuo nepagrįsto atleidimo, taikomi siunčiančiosios šalies darbo teisės aktai. Siūloma, kad į ilgalaikes komandiruotes vykstantiems darbuotojams daugeliu atvejų būtų taikomos tokios pat darbo teisės nuostatos, kokios taikomos priimančiosios valstybės narės darbuotojams. Jos bus taikomos nuo pirmos dienos, jei numatoma komandiruotės trukmė viršija 24 mėnesius. Jeigu terminas ilgesnis, – taikomos iš karto. SKAIČIAI Į kitas valstybes iš Lietuvos 2014 metais buvo komandiruota daugiau kaip 19,2 tūkst. darbuotojų, daugiausia (30,5 proc.) – į Vokietiją. Pagal iš Lietuvos komandiruotų darbuotojų skaičių Lietuva užėmė 19 vietą ES. Į Lietuvą iš kitų ES valstybių narių 2014 metais buvo komandiruota apie 1,9 tūkst. darbuotojų. Lietuva pagal priimamų komandiruotų darbuotojų skaičių ES buvo 26 vietoje. Komandiruotų darbuotojų dalis, palyginti su visa darbo jėga, yra vos 0,7 procento. Tačiau 2010–2014 metais komandiruotų darbuotojų skaičius išaugo beveik 45 procentais. 2014 metais ES buvo daugiau kaip 1,9 mln. komandiruotų darbuotojų. Vidutinė komandiruotės trukmė – keturi mėnesiai. Darbuotojų komandiravimas itin būdingas statybų, gamybos ir paslaugų, pavyzdžiui, asmenims (švietimo, sveikatos ir socialinio darbo) ir verslo (administravimo, specialistų ir finansinių) paslaugų, sektoriams.

Šaltinis: Eurostatas