Pasienio informacija – atsakymai į dažnai užduodamus klausimus

ATSAKYMAI Į DAŽNAI UŽDUODAMUS KLAUSIMUS

  1. Ar darbdavys gali vienašališkai spręsti nesikonsultavus ką ir kur galima komandiruoti ir ar tai tūrėtų būti derinama prieš ruošiant ir tvirtinant darbo grafikus?

Atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 107 str. 1 d., darbuotojo komandiruotė yra jo darbo pareigų atlikimas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje, darbdavys turi teisę pavesti darbuotoją vykdyti jo pareigas tiek nuolatinėje darbo, tiek siųsdamas darbuotoją vykdyti jo darbo sutartyje sulygtą darbo funkciją kitoje vietoje (tiek Lietuvos Respublikos teritorijoje, tiek kitose valstybėse). Darbo įstatymai nenustato privalomo komandiruočių derinimo, tačiau tai galėtų būti numatyta kolektyvinėje sutartyje arba susitarime su darbo taryba.

 

  1. Kada darbuotojas tampa komandiruojamu darbuotoju?

Kaip minėta, darbuotojo komandiruotė yra jo pareigų atlikimas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje. Darbuotojas komandiruojamas vadovo arba jo įgalioto asmens siuntimu, kuris yra įforminamas juridinio asmens nustatyta tvarka (įsakymu, potvarkiu ar pan.).

Darbuotojo komandiruotė paprastai įforminama vienašaliu juridinio asmens vadovo ar įgalioto asmens aktu (įsakymu, potvarkiu ar pan.), kuriame nurodoma komandiruojamo darbuotojo darbo funkcijų atlikimo vieta, komandiruotės trukmė, darbo apmokėjimo komandiruotės metu tvarka, išlaidų atlyginimo bei dienpinigių mokėjimo tvarka. Komandiruotė prasideda nuo išvykimo į komandiruotę momento.

 

  1. Darbuotojai teiravosi kokie dokumentai reglamentuojakomandiruojamų darbuotojų darbą?

Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 526 patvirtintas Maksimalių dienpinigių dydžių sąrašas; Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašas; Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklės (toliau – Taisyklės).

 

  1. Koks yra maksimalus darbo užmokestis ir minimalaus poilsio laikas, kai komandiruoja darbuotoją? (Ispanija, Italija)

Paminėtina, kad darbo įstatymai nereglamentuoja maksimalaus darbo užmokesčio komandiruotės metu. Vadovaujantis DK 107 str. 2 d., darbuotojo komandiruotės metu darbuotojui paliekamas jo darbo užmokestis. Darbuotojo darbo užmokestis yra nustatomas darbo sutartyje. Vadovaujantis DK 34 str. 3 d., darbo sutartyje šalys nustato darbo užmokestį per mėnesį (mėnesio algą) ar darbo valandą (valandinį atlygį), kuris negali būti mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą ar minimalųjį valandinį atlygį. Darbo sutarties šalys gali sulygti ir dėl priedų, priemokų, premijų ar kitokio papildomo apmokėjimo pagal įvairias darbo apmokėjimo sistemas.

Pažymėtina, kad darbuotojo komandiruotės metu darbuotojui paliekamas ne tik jo darbo užmokestis, bet tuo atveju, jeigu komandiruotės metu darbuotojas patiria papildomų sąnaudų (transporto, kelionės, nakvynės ir kitų išlaidų), darbdavys jas turi kompensuoti. Jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Atkreiptinas dėmesys, kad komandiruotės metu darbuotojas turi dirbti įprastu darbo laiko režimu, jeigu darbdavys nėra nustatęs kitokių įpareigojimų. DK numatyta, kad darbuotojo kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip vienuolika valandų iš eilės, o per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį darbuotojui turi būti suteiktas bent trisdešimt penkių valandų nepertraukiamojo poilsio laikas. Jeigu darbuotojo darbo dienos (pamainos) trukmė yra daugiau kaip dvylika valandų, bet ne daugiau kaip dvidešimt keturios valandos, nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) laikas negali būti mažesnis negu dvidešimt keturios valandos.

Informuojame, kad dėl konkrečių darbo užmokesčio dydžių bei minimalių ir maksimalių darbo ir poilsio laiko reikalavimų taikymų užsienio valstybėse, VDI nepasisako, todėl siūlome kreiptis į atitinkamos šalies kompetentingas institucijas.

 

  1. Koks minimalus darbo užmokestis, įskaitant apmokėjimą už viršvalandinį darbą (Ispanija, Italija)?

Darbo sutartyje šalys sulygsta dėl darbo užmokesčio per mėnesį (mėnesio algą) ar darbo valandą (valandinį atlygį), kuris negali būti mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą ar minimalųjį valandinį atlygį. DK įpareigoja už viršvalandinį darbą mokėti ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestį.

Pažymime, kad informaciją apie užsienio valstybėse komandiruotiems darbuotojams taikytinas darbo sąlygas ir komandiravimo tvarką teikia atitinkamos šalies ryšių tarnyba, atsakinga už informacijos teikimą komandiravimo klausimais http://europa.eu/youreurope/citizens/national-contact-points/index_en.htm?topic=work&contacts=id-611492

 

  1. Kur galima sužinoti dėl darbuotojų saugos ir sveikatos sąlygų, higienos normų taikymo Belgijoje, Nyderlanduose.

Paminėtina, kad darbuotojų saugos ir sveikatos sąlygas, higienos normas bei jų taikymo sąlygas reglamentuoja kiekvienos valstybės nacionaliniai norminiai teisės aktai. VDI neįgaliota aiškinti kitų užsienio valstybių teisės aktų, todėl šiais klausimais siūlome kreiptis į atitinkamos šalies kompetentingas institucijas arba informaciją apie užsienio valstybėse komandiruotiems darbuotojams taikytinas darbo sąlygas ir komandiravimo tvarką galima gauti iš atitinkamos šalies ryšių tarnybos, kuri yra atsakinga už informacijos teikimą komandiravimo klausimais (nuoroda atsakyme į 5 klausimą).

 

  1. Ar darbdavys gali mokėti 30% dienpinigių normos?

Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 2 punkte numatyta, kad dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje (toliau kartu – nustatyti dydžiai). Taigi, jeigu kolektyvinėje ar darbo sutartyje susitarta dėl 30 proc. dienpinigių normos, tai darbdavys privalo išmokėti sulygtą dydį dienpinigių.

 

  1. Kur galima sužinoti kokios yra darbuotojų teisės priimančioje šalyje?

Dėl darbuotojų teisių užsienio šalyje, darbuotojas galėtų kreiptis į atitinkamos užsienio šalies darbo įstatymų laikymąsi kontroliuojančias institucijas.

Taip pat dėl papildomos informacijos darbo užsienio šalyse klausimais galima kreiptis į Lietuvos darbo biržą (https://www.ldb.lt/eures/Puslapiai/default.aspx).

 

  1. Kokia yra darbo apmokėjimo tvarka Lietuvoje? Ar už kilometrus, už dieną ar kaip? (tolimųjų reisų vairuotojas) kiek įmanoma detaliau atsakykit

Darbo užmokestis – atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. Darbuotojo darbo užmokestį be bazinio darbo užmokesčio gali sudaryti: papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą;priedai už įgytą kvalifikaciją; priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą;premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą;premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus. Jeigu darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 526 patvirtintas Maksimalių dienpinigių dydžių sąrašas bei Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašas. Dienpinigiai mokami ne už nuvažiuotus kilometrus, bet už dienas, dirbtas užsienio valstybėje. Atkreiptinas dėmesys, kad darbo sutartyje šalys negali sulygti darbo užmokesčio mokėjimo sąlygos, kuri tiesiogiai būtu susijusi su nuvažiuotu atstumu ir (arba) vežamų krovinių kiekiu (2006 m. kovo 15 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006, 10 straipsnio 1 dalis), taip pat DK nenumatyta galimybė darbo užmokestį mokėti už dienas. Akcentuotina, kad šalys sudarydamos darbo sutartį privalo laikytis sąžiningumo, bendradarbiavimo ir nepiktnaudžiavimo teise principais.

Taigi, komandiruotės metu darbuotojui turi būti mokamas darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis, taip pat dienpinigiai, o jeigu komandiruotės metu darbuotojas patiria papildomų sąnaudų (pavyzdžiui, nakvynės), darbdavys taip pat turi tai kompensuoti.

 

  1. Kaip apmokama tarnybinė komandiruotė? (darbo laiko ypatumai, dalinis maitinimas, be maitinimo)

Tarnybinės komandiruotės metu darbuotojui turi būti paliekamas darbo užmokestis ir, jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, privalo būti mokami dienpinigiai. Taip pat, jeigu komandiruotės metu darbuotojas patiria papildomų sąnaudų (pavyzdžiui, transporto, kelionės, nakvynės ir pan.), darbdavys taip pat turi tai kompensuoti. Maitinimo kompensavimo sąlygas sprendžia darbdavys. Į darbuotojo komandiruotės laiką įeina darbuotojo kelionės į darbdavio nurodytą darbo vietą ir atgal laikas. Darbuotojas komandiruotėje turėtų dirbti pagal darbo sutartyje sulygtą darbo laiko normą. Viršvalandinis darbas, darbas poilsio ir švenčių dieną apmokamas DK 144 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu kelionė vyko po darbo dienos valandų, poilsio ar švenčių dieną, darbuotojas turi teisę į tokios pačios trukmės poilsį pirmą darbo dieną po kelionės arba šis poilsio laikas pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko, paliekant už šį poilsio laiką darbuotojo darbo užmokestį.

 

  1. Ar darbdavys gali sumažinti dienpinigių normą ir kiek? Kur tai turi būti fiksuojama?

Darbuotojui turi būti mokami maksimalūs dienpinigių dydžiai, nebent mažesni dienpinigių dydžiai numatyti darbo ar kolektyvinėje sutartyje. Taigi, darbdavys negali vienašališkai nuspręsti mokėti mažesnius dienpinigius. Susitarimas dėl mažesnių dienpinigių dydžių turi būti įformintas darbo sutartyje arba gali būti numatytas kolektyvinėje sutartyje.

 

  1. Kiek egzempliorių turi būti darbo sutartis? Jeigu esu kazachas (neblogai moku ir rusų k.) tai sutartis turi būti mano gimtąją kalba?

Darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais. Darbo sutartis ir darbo teisės normos turi būti išdėstytos lietuvių kalba arba lietuvių kalba ir kita sutarties šalims priimtina kalba. Taigi, darbo sutartis sudaroma lietuvių kalba bei kita (nebūtinai darbuotojo gimtąja) šalims suprantama užsienio kalba.

 

  1. Ar visi pakeitimai darbo sutartyje, darbo tvarkos taisyklėse ir kituose dokumentuose susijusiuose su mano darbo veikla turėčiau gauti gimtąja kalba?

Darbo sutarties šalių viena kitai DK, kitų darbo teisės normų ar sutarčių nustatytais atvejais perduodami dokumentai (pranešimai, prašymai, sutikimai, prieštaravimai ir kita) ir kita informacija turi būti pateikiami raštu lietuvių kalba. Prie jos gali būti pridedami vertimai į vieną ar kelias (nebūtinai į darbuotojo gimtąją) šalims suprantamas užsienio kalbas.

 

  1. Esu užsienietis, tai atsakymus į oficialias užklausas (nemoku lietuvių kalbos) gausiu tik nacionaline kalba ar galiu prašyti ir savo gimtąją kalba?

Darbo sutartis, kiti darbo sutarties šalių viena kitai perduodami dokumentai turi būti pateikiami lietuvių kalba bei (jeigu yra poreikis) kita šalims priimtina kalba. Taigi, darbuotojas galėtų prašyti, kad darbdavys teiktų jam informaciją (dokumentus, atsakymus ir pan.) abiem šalims priimtina (suprantama) kalba.

 

  1. Kokia tvarka turi būti su priskaitymo lapeliais? Ar galiu juos gauti būnant užsienyje pvz.: el. paštu ar sms?

Darbdavys ne rečiau kaip kartą per mėnesį raštu ar elektroniniu būdu privalo darbuotojui pateikti informaciją (atsiskaitymo lapelį) apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodydamas viršvalandinių darbų trukmę. Taigi, darbuotojas, būdamas užsienyje, atsiskaitymo lapelį galėtų gauti elektroniniu būdu.

 

  1. Ar yra reikalavimai kas turi būti nurodoma komandiruotės įsakyme? Kokia kalba jis turi būti surašytas ne LR piliečiui?

Darbo teisės normos nereglamentuoja, kas turi būti nurodyta įsakyme dėl darbuotojo siuntimo į komandiruotę. VDI specialistų nuomone, įsakyme dėl darbuotojo siuntimo į komandiruotę, galėtų būti nurodyta komandiruotės tikslas; šalis (šalys), į kurią (-ias) bus vykstama; komandiruotės trukmė; apgyvendinimo bei maitinimo sąlygos ir pan. Darbuotojui, kuris išvyksta į kitą valstybę ilgesniam negu trisdešimt dienų laikotarpiui, prieš išvykstant į komandiruotę turi būti įteikti DK 44 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti dokumentai, kuriuose papildomai nurodoma komandiruotės trukmė;  valiuta, kuria bus mokamas darbo užmokestis komandiruotės metu;išmokos pinigais ir natūra, skirtos už darbą kitoje valstybėje, jeigu taikoma;grąžinimo į nuolatinės darbo vietos valstybę sąlygos, jeigu taikoma.

 

  1. Gaunant dienpinigius kokį dokumentą turėtume pasirašyti? Kokia kalba ne LR piliečiui?

Informuojame, kad DK nenumato sąrašo dokumentų, kuriais gali būti patvirtinamas atsiskaitymas su darbuotoju ar tam tikrų sumų išmokėjimas. VDI specialistų nuomone, darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios sumos gali būti išmokamos pervedant tiesiogiai į darbuotojo banko sąskaitą arba išmokamos grynais pinigais, patvirtinant tai kasos išlaidų orderiu, mokėjimo žiniaraščiu ar kitu dokumentu. Vis dėlto, dėl išsamesnės konsultacijos pinigų išmokėjimo dokumentų įforminimo tvarkos klausimais turėtumėte kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos.

Pastebėtina, kad darbo sutarties šaliai perduodami dokumentai ir kita informacija turi būti perduota lietuvių kalba, o prie jos gali būti pridedami vertimai į vieną ar kelias kalbas.

 

  1. Kaip turi būti išskaičiuojama žala iš darbuotojo? Kokia tvarka išskaičiuojama žala ne iš LR piliečio?

Pastebėtina, kad DK nenumato išimčių dėl žalos atlyginimo ne iš Lietuvos Respublikos piliečio. Jeigu su Lietuvos Respublikos juridiniu asmeniu ir užsienio valstybės piliečiu sudaryta darbo sutartis, taikomos bendrosios DK nuostatos dėl žalos atlyginimo. Darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra arba pinigais neatlyginta žala gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu. Tokios išskaitos dydis negali viršyti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesnė žala. Darbdavio nurodymas išieškoti šią žalą gali būti priimtas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo žalos paaiškėjimo dienos. Dėl išskaitos, kuri viršija vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydį, arba jeigu praleisti išskaitos terminai, darbdavys žalos atlyginimo turi reikalauti darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka.

 

  1. Kaip ir kada yra draudžiamas darbuotojas ar vairuotojas?

Informuojame, kad DK bei darbo įstatymai nereglamentuoja atvejų, kai darbuotojai (vairuotojai) privalo būti draudžiami (pvz., civilinės atsakomybės draudimu), todėl šie klausimai neįeina į VDI kompetenciją.

 

  1. Prieš kiek laiko darbdavys turi informuoti darbuotoją apie pratęsiamą komandiruotę?

Darbo įstatymai tokių terminų nenumato. Atitinkama pranešimo tvarka galėtų būti įtvirtinta darbdavio lokaliniuose (vidaus) teisės aktuose.

 

  1. Koks maksimalus leistinas darbo laikas per savaitę, per mėnesį?

DK 114 straipsnis numato, kad maksimalus vidutinis darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, tačiau neįskaitant darbo pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per kiekvieną septynių dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip 48 valandos. Darbo laikas, įskaitant viršvalandžius ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per darbo dieną (pamainą) negali būti ilgesnis kaip 12 valandų, neįskaitant pietų pertraukos, ir 60 valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį. Negali būti dirbama daugiau kaip šešias dienas per septynias paeiliui einančias dienas.

Atkreiptinas dėmesys, kad 2017 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr.496 patvirtino Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse aprašą, kuris numato darbo laiko ir poilsio laiko reikalavimų išimtis, numatytas DK, tam tikrose ekonominėse srityse.

 

  1. Kiek laiko galiu kaupti atostogas? Prieš kiek laiko turiu parašyti prašymą ir kada turi būti išmokėti atostoginiai?

Kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus. Teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas DK nustatytu atveju) prarandama praėjus 3 metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti (ši nuostata bus taikoma nuo 2020 m. liepos 1 d.).

DK nenumato termino, prieš kurį darbuotojas turėtų pateikti prašymą dėl kasmetinių atostogų suteikimo, tačiau atitinkamą prašymų pateikimo tvarką gali numatyti darbdavio lokaliniai (vidaus) teisės aktai. Atostoginiai išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią, nebent darbuotojas pateikia prašymą dėl atostoginių išmokėjimo įprasta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka.

 

  1. Ar galiu atsisakyti vykti į komandiruotę ir prieš kiek laiko turiu informuoti apie tai darbdavį?

Darbo kodeksas nenumato atvejų, kuomet darbuotojai turi teisę atsisakyti vykti į komandiruotę, išskyrus nėščias, neseniai pagimdžiusias ir krūtimi maitinančias darbuotojas, kurios vadovaujantis LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu, gali būti siunčiamos į komandiruotes tik su jų sutikimu.

  1. Ar darbo grafikai turi būti visada suderinti su profesinę sąjunga?

Konkrečios darbo (pamainų) grafikų derinimo tvarkos Darbo kodeksas nenumato. Atitinkama darbo (pamainų) grafikų derinimo tvarka gali būti nustatoma suderinus su darbo taryba, o kai jos nėra, – su darbdavio lygmeniu veikiančia profesine sąjunga, arba kolektyvinėje sutartyje.

 

  1. Jeigu bendrovėje yra profesinė sąjunga, kurios nariai sudaro 1/3 visų įmonėje dirbančių darbuotojų, o darbdavys steigia darbo tarybą, kaip tam pasipriešinti?

Jeigu darbovietėje yra darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga, kurios nariais yra daugiau kaip 1/3 visų darbdavio darbuotojų, darbo taryba nesudaroma, o profesinė sąjunga įgyja visus darbo tarybos įgaliojimus ir vykdo visas šio kodekso darbo tarybai priskirtas funkcijas.
Jeigu darbdavys nesilaiko darbo įstatymų nuostatų, turite teisę kreiptis su rašytiniu skundu (prašymu) į VDI teritorinį skyrių dėl situacijos identifikavimo ir poveikio priemonių darbdavio atžvilgiu pritaikymo.

 

  1. Ar darbo grafikuose turi būti žymimos kvalifikacijos kėlimo dienos bei komandiruotės?

Darbo grafikuose žymimas darbuotojo darbo laiko paskirstymas per parą, savaitę ar kitą laikotarpį, darbuotojo darbo laiko (pamainos) pradžia bei pabaiga. Kadangi darbuotojo darbo funkcijų atlikimo laikas komandiruotėje bei kvalifikacijos kėlimo darbdavio nurodymu laikas yra įskaitomi į darbuotojo darbo laiką, todėl atskirai išskirti ar žymėti darbdavys darbo grafikuose šio laiko neprivalo.

 

  1. Kada yra išmokami dienpinigiai?

DK 107 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Paminėtina, kad jeigu kolektyvinėje ar darbo sutartyje ir (arba) valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vidaus teisės aktuose nenustatyta kitaip, ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki komandiruotės pradžios darbuotojui privalo būti išmokėtas ne mažesnis kaip 50 procentų už komandiruotę apskaičiuotų dienpinigių avansas. Komandiruotam darbuotojui grįžus iš komandiruotės, dienpinigiai perskaičiuojami ir neišmokėta dienpinigių dalis išmokama ne vėliau kaip darbo užmokesčio mokėjimo dieną.

 

Posted in Uncategorized.