Spalio 27 d. Klaipėdoje įvyko apskritojo stalo diskusija „Žiedinės (uždaro ciklo) ekonomikos situacija ir perspektyvos Lietuvoje“

Spalio 27 d. Klaipėdos miesto Rotušėje įvyko jau trečioji apskritojo stalo diskusija apie žiedinę ekonomiką „Žiedinės (uždaro ciklo) ekonomikos situacija ir perspektyvos Lietuvoje“. Renginyje dalyvavo daugybė suinteresuotų šalių iš Klaipėdos: verslo asociacijų, profesinių sąjungų NVO atstovai, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro pavaduotojas Šarūnas Jonas Tamulis, Klaipėdos VMVT viršininkas Antanas Bauža, taip pat dėmesį atliekų perdirbimo klausimams Lietuvoje išreiškė ir Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, kuris pristatė Klaipėdos miesto poziciją žiedinės ekonomikos klausimu ir pabrėžė, jog Klaipėdai dar yra kur tobulėti šioje srityje. Jo nuomone, ši diskusija yra itin svarbi ir nevyriausybiniam sektoriui ir palaikė ją savo sveikinimo žodyje. Jis pabrėžė, jog Klaipėda galėtų būti pavyzdys įgyvendinant svarbių vyriausybinių projektų įgyvendinimo klausimais įskaitant ir žiedinę ekonomiką.

Konferencijos metu buvo pristatyti 3 Klaipėdoje veikiantys žiedinės ekonomikos pavyzdžiai:

  • Klaipėdos uoste kasmet importuojama 5000 automobilių iš JAV, kurias Klaipėdoje dirbantys mechanikai atnaujina ir paverčia veikiančiais.
  • Taip pat Klaipėdoje yra 2 įmonės, kurios pagamina apie 12% visos Europos plastiko granulių. Jos abi užsiima plastiko perdirbimu į granules. Be to, ateityje ketinama plastiką apskritai pakeisti į celiuliozę gaminamą iš biomasės.
  • Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras šiuo metu jau gali gaminti statybines medžiagas iš atliekų deginimo jėgainės pelenų.

Apskritai šiuo metu yra padidėjusi antrinių žaliavų paklausa, kas galėtų paskatinti investicijas į tvarius ekonominius procesus. Kadangi LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas diskusijoje dalyvauti negalėjo, vietoje jo sveikinimo žodį tarė Seimo narė Virginija Vingrinė. Ji pabrėžė ekologinių klausimų sprendimo svarbą ir žiedinės ekonomikos perspektyvas kuriant naujus verslus įgyvendinant ES tvarios plėtros politiką.

EESRK narė Daiva Kvedaraitė pristatė klaipėdiečiams EESRK ir jo veiklą, skyrius skirtus įvairių sričių klausimų svarstymui bei EESRK žiedinės ekonomikos paketo punktus ir pagrindinę poziciją, kuris susideda iš 3 ramsčių:

  • Politinio dialogo
  • Koordinavimo
  • Žinių, nacionalinės strategijos ir gerosios patirties

LR ūkio ministerijos Pramonės ir prekybos departamento direktorius Vaidas Gricius pristatė investavimą į ekoinovacijas. Jis nurodė, jog valstybė šiuo metu yra suinteresuota pagelbėti smulkiam ir vidutiniam verslui finansiškai skatinant žiedinės ekonomikos plėtrą. Jau yra 3 iš 15 valstybinių projektų, kurie yra susiję su ekoinovacijomis. Valstybė taip pat nori, jog įmonės skatintų savo vartotojus rinktis perdirbtus produktus. Anot jo, Lietuvos verslas pamažu supranta teikiamą naudą ir priima šias valstybės iniciatyvas. Džiugu, jog Lietuvos pramonei yra aktyviai siūloma naudoti atsinaujinančius energijos išteklius. Žalioji pramonė skatinama ir per viešuosius pirkimus taikant lengvatas tiems, kas vykdo veiklą, kurioje yra naudojamas žiedinės ekonomikos pramonės modelis. Buvo paminėtas ir ekologinis projektavimas, pagal kurį pramonėje turėtų būti gaminami tik tokie įrengimai, kurie kuo efektyviau panaudoja energiją/žaliavas. Renginyje buvo pasiūlyta galimybė skatinti visas ministerijas šviesti ir skatinti Lietuvos visuomenę apie žiedinę ekonomiką.

LR Seimo narė taip pat skaitė pranešimą apie Uždaro ciklo ekonomikos situaciją Lietuvoje. Ji pristatė pagrindinius atliekų perdirbimo būdu ir pabrėžė, jog turėtų būti deginama ne daugiau nei 20-25% atliekų, tuo tarpu visa kita turėtų būti perdirbama. Viena iš pagrindinių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nuostatų – uždaro ciklo ekonomikos ir ekologiško ūkio plėtra, žalieji pirkimai bei elektronikos produktų atnaujinimas.

Klaipėdos VMVT viršininkas kalbėjo apie gyvulinių atliekų perdirbimo metodus ir saugą Lietuvoje. Jis paminėjo gerą žiedinės ekonomikos pavyzdį: Klaipėdos rajone veikia įmonė „Marsas“, kuri gamina pašarą katėms. Ji pagamina nemažai atliekų, kurias parduoda, pvz. biokompostą. Jo teigimu, gyvulinės ir organinės kilmės pramoninės atliekos yra itin svarbus žiedinės ekonomikos aspektas, kadangi tai gali sukelti labai žalingų padarinių tiek aplinkai, tiek ir aplinkinių žmonių sveikatai. Dėl šios priežasties būtina tas atliekas tinkamai surinkti ir panaudoti, kad jos nebūtų netinkamai tvarkomos ir nepatektų į aplinką.

Po dalyvių pranešimų įvyko diskusija tarp Klaipėdos gyventojų bei darbuotojų ir KRATC (Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro) atstovų. Gyventojams nepatiko KRATC sprendimai dėl požeminių konteinerių perkėlimo toliau nuo daugiabučių ir gyvenamųjų namų. KRATC atstovai argumentavo, jog tokį sprendimą priėmė Klaipėdos Savivaldybės tarybos atstovai, o ne KRATC. Kilo daug klausimų dėl atliekų išvežimo ir administravimo. Buvo kalbama apie gyventojams tenkančią atliekų administravimo naštą, ypatingai, kalbant apie kainos ir butų kvadratūros santykį. Diskusijos metu buvo linkstama prie išvados, jog didelę įtaką atliekų administravimui turi Klaipėdos miesto savivaldybė, o ne KRATC, kuris tik vykdo tai, ką nusprendžia savivaldybė. Bet kuriuo atveju, visuomenė diskusijoje išreiškė kritiką KRATC ir Klaipėdos miesto savivaldybei dėl neatsižvelgimo į savo gyventojų poreikius, ypatingai, į socialinę nelygybę tarp pensinio amžiaus ir dirbančiųjų mokėjimo už šiukšlių tvarkymą. Ironiška, kad pati Klaipėdos savivaldybė šioje diskusijoje nedalyvavo.

Renginys atskleidė ir kitą svarbią problemą – žemą visuomenės žinių lygį apie žiedinę ekonomiką, kadangi diskusijos metu kai kuriems svečiams kartais buvo gan sunku suprasti, apie ką konkrečiai eina kalba ir apie kokio lygio problemas diskutuojama. Tai rodo, kaip svarbu yra šviesti visuomenę apie žaliavų perdirbimą ir uždaro ciklo ekonominį modelį, nes norėdami sukurti tokį modelį visų pirmiausia turime pradėti nuo visuomenės švietimo.

Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga džiaugiasi galėdama prisidėti ir dalyvauti šiame renginių cikle, kadangi mes ne tik šviečiame pilietinę visuomenę ir institucijas, bet ir sužinome daug apie tai, kokiose srityse vis dar yra spragų ir kaip jas galima būtų užpildyti. Renginio metu išgirdome labai daug skirtingų nuomonių ir problemų žeidinės ekonomikos tema ir ne tik. Liko dar nemažai miestų, kuriuose buvo organizuojamos šios diskusijos, nes tik diskusijos padeda identifikuoti ir spręsti problemas.

Posted in Uncategorized.