Belgijos žiniasklaidą sudomino Lietuvos vežėjų problemos: ką pamatė?

„Lietuvos vežėjai susiduria su naujomis sienomis“, – tokia antrašte rašinį pradeda Belgijos leidinys „Le Standaard“, kurio žurnalistai prieš keletą savaičių lankėsi Lietuvoje. Šiuo metu vis daugiau Europos Sąjungos senbuvių priima įstatymus, kuriais siekia išstumti kitų ES valstybių vežėjus. Belgų žurnalistai į Lietuvą atvyko patikrinti, kokia situacija yra susiklosčiusi su mūsų šalies vežėjais.

Bendrovės jaučiasi spaudžiamos „Lietuvos transporto bendrovės jaučiasi spaudžiamos į kampą Europos Komisijos ir įvairių Vakarų Europos šalių, įskaitant Belgiją, politikos“, – konstatuojama „Le Standaard“ straipsnyje. Belgijos žurnalistų kalbintas Lietuvos nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas vardijo vieną ES valstybę po kitos, kurioje paskutiniu metu priimami įstatymai, ribojantys laisvą prekių ir paslaugų judėjimą tarp ES narių. Belgijoje vairuotojai nebegali ilsėtis sunkvežimių kabinose, tačiau nėra pakankamai viešbučių su tinkama vilkikams apsauga „Prancūzijoje priimtas „Loi Macron“ įstatymas, kuris nurodo, kad vežėjas turi turėti atstovą Prancūzijoje, taip pat visą dokumentaciją pateikti prancūziškai. Belgijoje vairuotojai nebegali ilsėtis sunkvežimių kabinose, tačiau nėra pakankamai viešbučių su tinkama vilkikams apsauga. Vokietijoje įtvirtintas minimalus 8,5 euro valandinis užmokestis, tačiau neįvertintos bendrovių sąnaudos administruojant ir pateikiant įrodymus, kad toks atlyginimas mokamas. Austrijoje ir Italijoje baudos už pažeidimus siekia 40 tūkst. eurų ir grasinama vilkikų konfiskavimu“, – interviu metu kalbėjo jis. Kad problema išties aštri, konstatuoja ir Belgijos žurnalistai. Tačiau gal tokios priemonės efektyvios kovoje su socialiniu dempingu Europos Sąjungos mastu? Publikacijoje aiškinama, kad Marianne Thyssen, socialinių reikalų komisarė, savo veiklos prioritetu yra numačiusi kovą su socialiniu dempingu. Jos nuomone, komandiruojami darbuotojai, nesvarbu ar statybų, ar transporto sektoriuje, turėtų gauti vienodą atlygį už vienodos apimties darbus toje pačioje šalyje. Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Linas Linkevičius Linas Linkevičius, Lietuvos užsienio reikalų ministras, sako turįs abejonių dėl problemos masto. „Aš nekritikuoju M. Thyssen, bet turiu abejonių. Pasitikrinau dar kartą: komandiruojami darbuotojai sudaro 0,7 proc. darbo rinkos. Ar tai didelė problema? Aš prašiau lankstumo ir sveikos nuovokos: su darbuotojų išnaudojimu reikia kovoti, bet siekime subalansuoto sprendimo“, – „Le Standaard“ citavo ministrą. Nerado nei senų vilkikų, nei pažeidėjų Vakariečiai norėdami pateisinti savo veiksmus, dažnai traukia stereotipus, tokius kaip pasenęs automobilių parkas ar maži atlyginimai, tačiau nieko panašaus belgų žurnalistai Lietuvoje nerado. „Tai netiesa“, – belgų žurnalistams sakė Kristianas Mortensenas, vienas iš „Girtekos“, valdančios 3000 vilkikų parką, vadovų, paklaustas apie pasenusį ir gamtosaugos reikalavimų neatitinkantį automobilių parką.

„Girteka“ praėjusiais metais pateikė užsakymą „Mercedes“, kuris yra didžiausias per visą „Mercedes“ istoriją. Savo Vakarų ir Šiaurės Europos maršrutuose vairuojame tik naujausius vilkikus“, – cituojamas K.Mortensenas. Jam antrino ir belgų kalbintas įmonės „Transekspedicija“ vadovas Vidmantas Pelėda: „Mūsų vilkikai tikrai nėra taršos šaltiniai. Visi mūsų 300 sunkvežimių atitinka Euro-5 arba Euro-6 standartus.“ Ar galėčiau priminti, kad vairuotojas Lietuvoje nesudėtingai gali užsidirbti 2 000 eurų? Ir kad atlygis yra gerokai aukštesnis už vidutinį darbo užmokestį šalyje Pasak „Linavos“ prezidento E.Mikėno, Vakarų Europoje lietuviai pristatomi kaip modernūs klajokliai, nepaklūstantys jokiems įstatymams. „Tačiau tai kategoriškai kertasi su tikrove“, – sako jis. Straipsnyje pateikiama „Girtekos“ patirtis, kuomet ant automobilių buvo dedamas elektroninio pašto adresas ir kiekvienas norintis galėjo pranešti apie nedrausmingą vairavimą – tokių skundų sulaukta labai mažai. Pasak K.Mortenseno, per metus vien „Girtekos“ vairuotojams vyksta 8 000 apmokymų. Lietuvos vežėjai nepabijojo paliesti ir taip eskaluojamo darbo užmokesčio klausimo. „Mūsų vairuotojams mokama per mažai?“, – publikacijoje retoriškai klausia „Linavos“ prezidentas E.Mikėnas. „Ar galėčiau priminti, kad vairuotojas Lietuvoje nesudėtingai gali užsidirbti 2 000 eurų? Ir kad atlygis yra gerokai aukštesnis už vidutinį darbo užmokestį šalyje. Praėjusiais metais atlyginimai transporto sektoriuje kilo aštuoniais procentais. Tik suteikite mums šiek tiek laiko priartėti prie jūsų lygio“, – žurnalistams sakė E.Mikėnas. Prakalbo apie priešinimąsi TAIP PAT SKAITYKITE: Taupymas „AdBlue“ sąskaita: ant kortos statoma ekologija ir automobilio sveikata Pirmieji „Mercedes-Benz“ elektriniai sunkvežimiai į gatves išriedės jau šiemet Asociacijos „Linava“ Transporto politikos sekretorius Tomas Garuolis „Le Standaard“ nurodė, kur yra esminė dabartinės Europos Komisijos ir kai kurių ES valstybių problema: „Europa visuomet mini, jog mažosios ir vidutinės įmonės yra jos ekonomikos šerdies esmė. Bet stabdomas būtent smulkusis verslas. Tokia bendrovė kaip „Girteka“ gali sau leisti įdarbinti po buhalterį kiekvienoje ES šalyje, kuris dirbs ir bus puikiai susipažinęs su konkrečios šalies tvarka. Tačiau mažesnėms bendrovėms – tai vis didėjanti nepakeliama našta. 2016-ieji jau buvo tikra katastrofa, skaičiuojant bankrutuojančių įmonių skaičių per vienerius metus.“ Lietuvos vežėjai tikrai nenusileis be kovos susidūrę su naujais sunkumais, rašinį baigia „Le Standaard“. „Ir mes formuojame bendrą frontą drauge su kitomis Rytų Europos asociacijomis“, – sako E.Mikėnas. „Netgi Ispanija ir Portugalija remia mus, kadangi visi esame šioje bėdoje. Briuseliui nereikėtų bijoti, kad užblokuosime miestą. Tačiau tęsime pasipriešinimą bet kokiems planams užkimšti Europos arterijas“, – žurnalistams kalbėjo „Linavos“ atstovas.

Posted in Uncategorized.